Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda

Mindaugas Ažušilis. Fotografijų paroda

Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4 / įėjimas iš Didžiosios g. 19)

2019 02 19 – 03 16

     Vasario 19 d. 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda. Atidaryme dalyvaus autorius, taip pat jo knygų sudarytoja ir leidėja Eglė Deltuvaitė.

     Fotografas Mindaugas Ažušilis tyrinėja nepatogias, kritines, tačiau itin aktualias temas: vyriškumą, hedonizmą, avarijas kelyje, įvaizdžio (ne)galią. Menotyrininkės dr. Agnės Narušytės teigimu, jo kūrybos nebūtina skaityti kaip kapitalizmo, vartojimo, globalizacijos, provincializacijos ar nacionalizmo kritikos, nors jos čia daug. Nebūtina ir nirti į depresiją. Verčiau rinkti egzistencinio aukso trupinius – nematomus, bet Ažušilio pastebėtus lietuviškos kasdienybės scenografijoje. Suprasti, kad jos paskirtis – pridengti nebūties duobes yrančiame pasaulyje.

     Šioje parodoje autorius pristato dvi savo kūrybos serijas „Pomirtinis gyvenimas“ ir  „Avarija“.

     Kuriant seriją „Avarija” pakeliui pasitaikantys eismo įvykiai siūlosi autoriui fotografuojami kaip savaiminės smurto skulptūros. Nesurežisuotų avarijų erdvės ir objektai šviesa nupiešti taip, kad nejučia pradedi grožėtis saulėje blizgančiais sulankstytais metalo luitais, išvirtusiais mašinų viduriais, tekančiais tepalais, stiklo šukėmis. Pasak Eglės Deltuvaitės, tai tarsi „nervus dirginantis grožio ir siaubo santuokos paradoksas”.

     Serijoje „Pomirtinis gyvenimas”, anot Eglės Deltuvaitės, M. Ažušilis dar kartą meistriškai sužaidžia pokerį su mūsų vaizduote bei žmogišku silpnumu ir pomirtinį gyvenimą įvaizdina žemiškais siužetais. Pavadinimas gali klaidinti, bet autorius neketina polemizuoti sielos amžinybės, religijų, prisikėlimo ar panašiomis temomis, jis tiesiog parodo, su kokiais žmonėmis atėjus laikui būsime „supažindinti“ ir kokiose pažįstamose vietose to nebesuvokdami apsilankysime.

     Ne vieną kartą jau įsitikinome, kad versti jaustis nepatogiai yra viena iš sėkmingų Ažušilio kūrybos strategijų, atvedančių žiūrovą į parodų sales, atkreipiančių dėmesį į aktualius visuomenės raidos klausimus, socialines situacijas.

Mindaugas Ažušilis (g. 1987) yra jaunosios kartos fotografas, aktyviai savo kūrybą pristatantis Lietuvoje ir užsienyje. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo fotografijos ir medijos meno magistro laipsnį. Nuo 2015 m. - Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Kartu su leidykla „Kultūros meniu“ yra išleidęs dvi knygas. Pirmoji knyga „Laimė Lietuvoje / Happiness in Lithuania” sulaukė daug dėmesio 2012 m. O 2018 m. antroji knyga „Lietuva. 999.9 / Lithuania. 999.9“ fotografijos festivalyje PHotoESPAÑA pateko į geriausios fotografijų knygos konkurso finalininkų sąrašą. 

Alvydo Donėlos fotografijų paroda Vilniaus fotografijos galerijoje

Alvydas Donėla

PARAIŠKOS / APPLICATIONS

             2018 m. gruodžio 4 d. 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma Alvydo Donėlos fotografijų paroda „Paraiškos“.

            Parodoje pristatomi darbai iš 2016–2018 m. kurto ciklo tuo pačiu pavadinimu „Paraiškos“ (angl. applications). Alvydą Donėlą domina kompleksiško požiūrio į kūrybinį procesą aspektai fotografijoje. Projekte „Paraiškos“ autorius ieško būdų kalbėti apie fotografiją per dinaminius dėsnius, skatinančius įsivaizduoti ateities galimybių tapsmus ir tuo besiskiriančius nuo išbaigto statiško tobulumo.

Kūrybinio proceso metu A. Donėla siekia priartėti prie momento, kuriame buvusios ir būsimos įvykio reikšmės reiškiasi maksimaliai vienodai, taip įgydamas atsvarą prieš fotografiją įkalinančias atminties ir praeities jėgas, sužadindamas išlaisvinantį vaizdinių generavimo veiksmą. Belaikė fotografija tampa trukmiška, kuomet dabartyje vaizdinius organizuojantis suvokimas, veikiantis pasiūlytame neapibrėžtume ir nepaslysdamas ant atminties nostalgijos, imasi gaminti gyvus, linijinę atminties ir laiko chronologiją griaunančius vaizdinius. Tokiomis sąlygomis kuriamame fotografiniame atvaizde kylanti įtampa suteikia galimybę patirti kompleksinį fotografinį laiką, kuris nutįsta ne tik į praeitį, bet ir į ateitį, o gal net laužo įprastus linijinio, matematinio laiko principus.

Autorius paraišką apibrėžia kaip atskaitos tašką, kuris savyje turi laiko kreiptį, tačiau negarantuoja konkretaus rezultato. Tai tarsi veiksmą atpalaiduojantis aktas, forma, tam tikras būdas ar principas, kuriuo provokuojamas ar iškviečiamas kismas, įgalinantis skverbtis už cikliško pastovumo.

 Alvydas Donėla (g. 1980 m.) baigė taikomosios fotografijos studijas Vilniaus dizaino kolegijoje bei fotografijos ir medijos meno magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 2018 m. Gyvena ir kuria Vilniuje.

 ---

Primename:

Kiekvieną savaitę rengiame paskaitas apie fotografiją "Prospekto" fotografijos galerijoje. Gruodžio 28 d. 17.30 val. Agnės Narušytės paskaita.

Programa: http://photography.lt/lt/paskaitos.html

FB: https://www.facebook.com/events/1034585773384999/

Lietuvos fotomenininkų sąjunga kviečia 2

KOTRYNA ŪLA KILIULYTĖ / MICHAIL MERSINIS

SIDABRE / ARGENTO

                     2017 m. spalio 17 d., 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius) atidaroma Kotrynos Ūlos Kiliulytės ir Michail Mersinis bendra paroda „Sidabre / Argento“. Atidaryme dalyvaus parodos autoriai.

Šios parodos idėja yra paremta akivaizdžiais teminiais persipynimais tarp naujausių Kotrynos ir Michail’o darbų. Abu ima šeimos fotografijų albumą kaip pradinį tašką ir kiekvienas su savo strategija tyrinėja skirtingas, bet susisiekiančias temas: praradimo, užmaršties, politikos, istorijos, pokyčių bei vilties. Abu menininkai žiūri į šeimos fotografijos žanrą per migranto prizmę – tiek  Michail, tiek Kotryna persikėlė gyventi į Škotiją iš savo gimtosios Graikijos ar Lietuvos prieš daugiau nei 10 metų. Kotrynos Ūlos Kiliulytės serija Sidabre (In Silver) jungia savo tėvo archyvines nuotraukas bei jos pačios fotografijas, sukurtas dabar. Serija Sidabre inicijuoja vizualų dialogą tarp dviejų erų, dviejų geografinių taškų bei dviejų politinių režimų. Michail Mersinis savo darbe „Argento“ iš naujo sukuria savo šeimos fotoalbumą iš nieko – iš tolimų giminaičių pasiskolintų fotografijų, užrašų bei datų kitoje nuotraukų pusėje. Paskatintas tėvo mirties M.Mersinis gautas fotografijas kadruoja, priartina nereikšmingas detales, fokusuojasi į peizažą, nepažįstamus veidus bei laiko paliktus ženklus fotopopieriaus paviršiuje.

Paroda vyks iki lapkričio 11 d.

Stasio Povilaičio fotografijų paroda "Viena Galąstojo diena"

STASYS POVILAITIS. Viena Galąstojo diena

2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius) atsidaro Stasio Povilaičio fotografijų paroda „Viena Galąstojo diena“.

Jeigu mėgstate slasher filmų žanrą, tiksliau, lėto kankinimo, kūno pjaustymo, sandėliukuose tūnančių perversinių žudikų estetiką, jums puikiausiai tiks Stasio Povilaičio fotografijų serija „Viena Galąstojo diena“. Anot Virginijaus Kinčinaičio, atrodo, kad matai siaubo filmo kadrus. Tik tai jau nebe kinas, o kažkas bauginančiai realaus. Tapybiškai tiršta ir kriminogeniškai sovietinė galąstojo dirbtuvėlė, ant jos savininko galvos užmaukšlinta heloviniška cirko klouno kaukė, aštriadantis pjūklas rankose nieko gero nežada. Žiūrėk, ir iškris iš kokio stalčiaus nupjauta daili gražuolės ranka.

Visiškai minimaliomis priemonėmis, būtent klasikine klouno kauke, Stasys Povilaitis pasiekia stulbinančio efekto. Mat visos detalės, nušiurusios dirbtuvėlės vaizdas, dramblotas galąstojo kūnas dirba jo naudai, kuria keistą, fotografinę suspenso nuotaiką. Išsiviepęs klounas visiškai susilieja su makabriška savo dirbtuvėlės atmosfera, jis ir baugina, ir juokina. Žinai, jog už šios inscenizacijos slypi lietuviška raktų gamintojų, budėtojų, liftininkų, santechnikų, galąstojų ir kt. dirbtuvėlių tikrovė. Tačiau ji tokia siurealistinė, jog sunku ja patikėti. Belieka pripažinti fantasmagorinį jos tragikomiškumą ir klusniai susitaikyti.

Stasys Povilaitis (g. 1948) yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1989 m. Jis yra surengęs apie 15 personalinių parodų ir dalyvavęs daugelyje grupinių. Ciklas „Viena Galąstojo diena“ sukurtas 2002 m.  2012 m. dalis serijos buvo publikuota metraštyje „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“. 2016 m. visa serija eksponuota Panevėžio fotografijos galerijoje. 2017 m. apdovanota diplomu Monovision konkurse Fine Art kategorijoje.

Paroda veiks iki spalio 14 d.

Alvydo Donėlos paroda "Kultūros namai"

Kviečiame visus Taikomosios fotografijos studijų programos studentus ir kitus besidominčius fotografija į Alvydo Donėlos fotografijos parodą ,,Kultūros namai".

VIETA: Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4), Vilnius ( įėjimas iš Didžiosios gatvės pusės)

DATA: 2016 m. Rugsėjo 27 - Spalio 22d. Pradžia: (antradienis) 17.30 val.

Fotografijos paroda ,,Kultūros namai"

Alvydo Donėlos (g. 1980) tęstinis fotografijos projektas „Kultūros namai“ fiksuoja atmintį ir analizuoja sociokultūrinį lauką, kuris jungia sovietmetį ir dabartį. 

Kultūros namai anuomet buvo modernios, gausėjančios miestietiškos gyvenvietės simboliai, kuriuos projekto autorius vėl aktualizuoja keldamas kultūrinės situacijos kaitos problematiką. Aktyvus kultūros centras, veikiantis kiekviename miestelyje ar kaimelyje sudarė platų kultūrinių periferijų tinklą. Tokiu būdu kultūra plito po visą šalį. Per tris dešimtmečius pastatyta arti tūkstančio tokių kultūros namų su jiems būdinga monotoniška architektūra atspindi ne tik to laikotarpio ekonominius ir ideologinius niuansus, bet kartu parodo, kokiu mastu ir priemonėmis vykdyta urbanizacija.

Atkūrus Nepriklausomybę, kultūra susitelkė į didžiuosius Lietuvos miestus, kur įsikūrė daug įvairių kultūrinių institucijų, valstybinai kultūros namai nebeteko aktualumo. Tad kartu su autoriumi, kuris irgi yra stebėtojas iš šalies, galima vertinti šiuos kultūrinės reikšmės pastatus šiandieniniame demografiniame, ekonominiame, sociokultūriniame Lietuvos kontekste.

Atvaizdai projekto visumoje pateikti tipologiniu principu, sustiprinančiu kultūros namų, kaip kultūrinio lauko įspūdį, kuriame nors ir ne taip aktyviai kaip anksčiau, bet ir dabar vyksta kultūriniai renginiai. Užimdamas stebėtojo poziciją ir fotografuodamas tik pastato išorę, autorius nesuteikia žiūrovui galimybės apsidairyti fotografuojamų objektų viduje. Apie dabartinę kultūrinę veiklą žiūrovas kviečiamas spręsti tik iš asmeninės patirties ir kartu kelti klausimus apie šiuolaikinius socialinius bei kultūrinius bendruomenių poreikius, kuriuos galėtų spręsti ateities kultūros namai Lietuvoje.

Projekte „Kultūros namai“ minimalistiškai, sekant Diuseldorfo dokumentinės fotografijos tradicija pateikta Lietuvos kultūrinių institucijų eksterjerų tipologija, analizuojanti sociokultūrinius kontekstus. Neutrali autoriaus pozicija, saikingas techninis, meninis sprendimas suteikia galimybę apmąstyti šių pastatų paskirtį šiandien. 

Fotografijų paroda. Justina Christauskaitė. Anūkai, rūbai, seneliai

Kviečiame visus VDK bendruomenės narius ir ypač Taikomosios fotografijos studentus, apsilankyti Justinos Christauskaitės fotografijų parodoje.

VIETA:  Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4, įėjimas iš Didžiosios g. 19)

DATA IR LAIKAS: 2016 08 25 - 09 24. Atidarymas: 2016 08 25, 17.30 val.

KAINA: Nemokamai

Vilniaus fotografijos galerijoje rengiamasi eksponuoti menininkės Justinos Christauskaitės projektą „Anūkai, rūbai, seneliai“. Tai – rezultatas kelis metus trukusio meninio-socialinio tyrimo, kurio metu susitikti, prakalbinti ir nufotografuoti 192 jauni žmonės iš 40-ties Lietuvos vietovių: miestų, miestelių ir kaimų.

Atkreipiamas dėmesys ir į aplinką, nes buvo fotografuojama prie anūkų arba senelių buvusių ar esamų namų durų. J. Christauskaitės teigimu, tai buvo sąmoningas pasirinkimas, nes namo įėjimas asocijuojasi su giminės fotografavimosi tradicija. Menininkės šeimoje buvo įprasta prieš išvykstant po viešnagės pas senelius nusifotografuoti prie namų durų, nes ten yra laukimo, pasisveikinimo ir atsisveikino vieta.

Projektui buvo fotografuojama juostiniais fotoaparatais „Liubitel“ ir „Yashica 124G“. Pasirinkusi seną techniką J. Christauskaitė norėjo dar kartą pabrėžti tradicijos, palikimo tęstinumo svarbą ir taip pat pasijusti „fotografo iš praeities batuose“ – juk juostinis fotoaparatas reikalauja apgalvoti kiekvieną kadrą. 

Šis daug laiko ir pastangų pareikalavęs, tačiau nuoširdaus jautrumo nepraradęs projektas bus rodomas rugpjūčio 25 dieną, 17.30 valandą, Vilniaus fotografijos galerijoje.

Kvietimas į parodą Taikomosios fotografijos studentams

Penktadienį Vilniaus fotografijos bei Prospekto galerijose atsidaro Šiaulių Fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija“, kurioje XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuoja beveik aštuoniasdešimties mūsų šalies autorių kūriniai.

DATA: 2016 07 15- 08 20

VIETA: Vilniaus fotografijos (Stiklių g. 4) bei Prospekto (Gedimino pr. 43) galerijos

KAINA: Nemokamai

Parodoje, kuri eksponuojama dviejose Vilniaus fotografijos galerijose, pristatyti bemaž visų muziejaus kolekcijos autorių rinktiniai kūriniai – beveik aštuonios dešimtys fotografijų, sukurtų sovietų okupacijos sąlygomis ir pirmaisiais atgautos Nepriklausomybės metais, pakankamai išsamiai atskleidžia to laikotarpio Lietuvos fotografijos ypatybes bei patį istorinį laikotarpį ir sąlygas, kuriomis turėjo kurti Lietuvos fotografai. Eksponuojami ir iškiliausi vadinamosios lietuvių fotografijos mokyklos atstovų humanistiniai kūriniai, ir groteskiškos fotografijos, šlovinančios veidmainišką sovietinę ideologiją. Šalia žinomų, jau ikoniniais tapusių profesionalų kūrinių, pateikiamos ir šiandien nepagrįstai primirštų autorių fotografijos bei foto mėgėjų, entuziastų, sekusių Lietuvos fotografijos autoritetus ir sukūrusių įstabių darbų.

Parodos veikimo laikas: „Prospekto“ ir Vilniaus fotografijos galerijoje liepos 15 – rugpjūčio 20 d.

Galerijų darbo laikas:

    II – V 12.00 – 18.00

VI  12.00 – 16.00 

Kviečiame į Dmitrijaus Matvejevo fotografijų parodos „Tyli šviesa“ atidarymą

2016 spalio 14 d., trečiadienį, 17.00 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius) atidaroma Dmitrijaus Matvejevo fotografijų paroda „Tyli šviesa“. Atidaryme dalyvaus autorius.

Parodoje pavaizduoti stačiatikių kaimo bendruomenės Lietuvoje narių portretai ir jų kasdieninio gyvenimo vaizdai. Paroda sudaryta iš dvieju dalių: didžioji parodos dalis sudaryta iš autoriaus nuotraukų. Kitą dalį sudaro fotografijos iš senų negatyvų, kuriuos autorius rado bendruomenės archyvuose. Šiuose negatyvuose, darytuose prieš 60-70 metų, taip pat pavaizduoti šio kaimo žmonės ir jų gyvenimas.

„Pati vietovė ir žmonės skleidžia ypatingą harmoniją ir ramybę, „tylią šviesą“, kurią bandoma perteikti nuotraukose“, sako autorius. 

Senų ir šiame amžiuje darytų fotografijų derinys, žmonių apranga ir elgesys prieš kamerą, šiuolaikinės miesto civilizacijos apraiškų nebuvimas nuotraukose, turėtų sukelti „sustojusio laiko“, „laiko nebuvimo“ jausmą

© D. Matvejevas

© D. Matvejevas

© D. Matvejevas

Trumpa kaimo istorija:

40 km nuo Vilniaus, Šalčininkų rajonas. Ten, buvusio dvaro pastatuose, gyvena vienuoliško gyvenimo būdo stačiatikių žemės ūkio bendruomenė. Bendruomenę įkūrė bajorienė Koreckaja beveik prieš 100 metų. Ten gyvenantys žmonės save laiko viena didele šeima: kartu dirba žemę, augina gyvulius. Tarybiniais laikais bendrija trumpai egzistavo kaip kolūkis, bet „antireliginės kampanijos“ metu žemė ir dalis pastatų buvo konfiskuoti. Tačiau bendrija sugebėjo išlikti. Nepriklausomybės metu žemė ir pastatai buvo grąžinti. Dabar ten gyvena ir dirba apie 70 žmonių.

Nuotraukos darytos juostiniais aparatais, juodai-baltos.

Paroda veiks iki 2015 m. spalio 30 d.

Vilniaus fotografijos galerija

Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius

Tel: +370 5 2611702

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.

Paroda: ALEKSANDRAS OSTAŠENKOVAS. BŪSENOS

Rugsėjo 22 d., antradienį, 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19) atidaroma šiauliečio fotografo Aleksandro Ostašenkovo personalinė paroda „Būsenos”.

Aleksandras Ostašenkovas (g. 1951) parodose dalyvauja nuo 1973 m. Surengė per 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, daugiau kaip 100 nacionalinių ir tarptautinių parodų dalyvis, pelnęs per 50 apdovanojimų. Prieš kelis metus apdovanuotas Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premija. Jo pastarąjį dešitmetį kuriamas diptikų „Būsenos“ ciklas –  metaforiškos gyvenimo fragmentų jungtys, poetški ir santūrūs kasdienybės stebėjimai, asociatyvūs  praslenkančio laiko pasakojimai.

© Aleksandras Ostašenkovas

© Aleksandras Ostašenkovas

A. Ostašenkovas apie šiuos darbus sako „Būties tyloje, provokuojant išgyvenimus,  prisiminimus, nuojautas... , atsiveria jautrus pasaulio suvokimas, interpretacijų ir asmeninių patirčių dienoraštis. Ten, minties užribyje, budistinėje sielos ramybėje, nutolus nuo aistrų ir materialumo, vienatvės tyloje, apmąstymų ir išgyvenimų  teritorijoje,  ― mano gyvenimo būdo dvasinė erdvė. Stebint save ir pasaulį, suvokiant trapų laikinumą nenutrūkstamoje Laiko grandinėje šalia nuolatinių išnykimų ir praradimų, jaučiant kaip „teka“ laikas per atminties erdves, kūrybos objektu tampa sunkiai įvardijamos būsenos, ateinančios iš jau patirtų ir išgyventų sielos gelmių.

Fotografijose ― intymus pasaulis, kuriame pinasi ir sluoksniuojasi asmeninės ir bendražmogiškos sąvokos, o metaforos objektas ― jausmai. Tai subjektyvūs išgyvenimai, menininko patirtys, savotiška meditacijos forma fotografuojamoje ir ižgyvenomoje  aplinkoje. Tai pokalbis su savimi sukauptos patirties, gyvenimo ir atminties akivaizdoje.

© Aleksandras Ostašenkovas

Dabar svarbu matyti ir jausti tai, ko anksčiau nematei ir nejausdavai, kitaip išgyventi susikaupusią patirtį, prisiminimus, būsenas, vertinti gyvenimą unikalioje atminties ir patirties formoje, susikaupti meditatyvioje būsenoje, prisiminti save ir kitus, vertinti ir stebėtis būties akimirką, palydėti išeinantį laiką... Tyloje gimsta ir miršta mintis...“

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1976, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys  nuo 1982. Nuo 1999 Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys. 1999 suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas, 2004, 2008, 2014  apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premija. 2004 – 2005, 2014 paskirta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos valstybinė stipendija, 2005 suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. 2009 už surengtas parodas Lietuvoje ir užsienyje, profesinį meistriškumą ir kūrybiškumą populiarinant Lietuvos fotografijos meno tradicijas, apdovanotas Šiaulių apskrities viršininko Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“. 2013 „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui“ apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Svarbiausi darbai: fotografijų ciklai „Prisiminimai“ (1969–2002); „Kapinės, kuriose dažnai lankausi“ (1969 –); „Portretai“ (1973 –); „Šiaulių dramos teatras. Aktoriai ir spektakliai“ (1976–1989); „Prie jūros“ (1977–1988); „Tas mažas didelis pasaulis“ (1994); „Izraelis. Kelionės užrašai“ (1997); „Kitas krantas“ (1976–2004); „Mano miestas“ (2000–); „Mirties sodas“ (2002–2008); „Neįvardyto laiko portretas“ (1968–); „Būsenos“ (1982 –). 

Fotografijos saugomos: Lietuvos fotomenininkų sąjungoje (Vilnius), Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Vilnius), Lietuvos dailės muziejuje (Vilnius), Fotografijos muziejuje (Šiauliai), Dramos teatre (Šiauliai), Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilnius), Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) būstinėje Lozanoje (Šveicarija), privačiose kolekcijose.

Paroda veiks iki 2015 m. spalio 10 d. 

Vilniaus fotografijos galerija

Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius

Tel: +370 5 2611702

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI  12–16 val.