Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų parodos

Nauji fotografijos įrankiai: nuo Google'o iki algoritmo

                  Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 20) rugsėjo 14 d. 18.00 val.  atidaroma grupinė fotografijos paroda “Nauji fotografijos įrankiai: nuo Google'o iki algoritmo“. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorius Paul Paper. Vakaro metu gros Mavros Skylos, ievaie, yfyf.

              "Nauji fotografijos įrankiai: nuo Google'o iki algoritmo“ nagrinėja kaip programos, aplikacijos ir dirbtinio intelekto technologijos formuoja ir keičia fotografijos diskursą, mesdamos iššūkį tradicinėms medijos riboms. Įvairios programos ir paslaugos (Google, Photoshop, Flickr, Snapchat, vizualinio atpažinimo programos ir t. t.) suteikia mums vis naujų įrankių vaizdams gaminti, mąstyti fotografiškai. Technologinės sąsajos (interfaces) ne vien pasitarnauja kuriant fotografiją, tačiau gali tapti ir pačia fotografinių projektų logika.

           Pristatomi autoriai siūlo perspektyvas, leidžiančias diskutuoti ir kelti klausimus apie technologinių pokyčių procesus. Nuo traumuojančių įvykių problematikos ir neprieinamų vietų specifikos nagrinėjimo per technologinę mediaciją, iki žaidimo mūsų lūkesčiais dėl visur sutinkamos Photoshop'o manipuliacijos. Nuo vadinamųjų išmaniųjų stebėjimo sistemų (Esthera Hovers) ir politiškai jautrių vietų cenzūravimo iki kasdienių glitch‘ų (Mantas Grigaitis). Nuo autorinių teisių žaidimo tokiose kolektyvinėse platformose kaip Flickr (Penelopė Umbrico) iki bendrinės komunikacijos tyrimo iš vienos labiausiai fotografuojamų vietų planetoje. Ir, nuo Photoshop'o naudojimo atvaizdams kurti (Aaronas Hegertas) iki vaizdo, kuris jau beveik nefotografinis.

           Kartu su paroda yra išleidžiamas žurnalas „Fotografija“, kuris yra savotiškas parodos katalogas, dar plačiau atskleidžiantis ir nagrinėjantis temą. Jame keturios esė (Kate Palmer Albers, Roksana Filipowska ir Marijana Rayl, Ilaria Speri, Alise Tifentale) lokalizuoja aptartų autorių darbus platesniame socialiniame, istoriniame bei meniniame kontekste.

                Fotografija, kuri 21-ame amžiuje ženkliai pasikeitė, yra stipriai veikiama minėtų pokyčių, kai kuriais atvejais net funkcionuodama kaip jų dalis. Šie meno darbai susiduria su technologizuotu mūsų pasauliu. Jie kalba apie pokyčius, kuriuos mažai kas numatė. Būdami taip giliai panirę, (beveik) galime pajusti viso to skausmą.

                  Paroda veiks iki spalio 13 d. 

Arūnas Baltėnas

Dirbame. Esame

                  2018 rugsėjo 18 d. 17.30 val. Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43) atidaroma Arūno Baltėno fotografijų paroda „Dirbame. Esame“.

                    Dauguma šios parodos fotografijų sukurta 2016–2017 metais.  Jų herojai – įvairiausių profesijų atstovai. Per kelis metus buvo nufotografuota apie 200 įvairiausių sričių specialistų, tačiau į parodą tilpo vos trečdalis. Ir likusi medžiaga – sutvarkyta ir (kartu su parodoje esančia) turėtų atsidurti kuriame nors valstybės archyve.

                   Šis darbas ir buvo sumanytas kaip įvairiausių dabar Lietuvoje esamų profesijų atstovų fotografijų rinkinys, skirtas ateityje gyvensiantiems mūsų ainiams. Konkrečiu istoriniu momentu sukurtas dirbančios šalies „portretas“.

                 Vis dėlto autorius neatsispyrė pagundai dalį šios kolekcijos fotografijų parodyti dabar – juk dažnai net nepastebime daugelio tyliai besidarbuojančių, nuoširdžiai savo profesijai atsidavusių žmonių, be kurių gyvenimas tiesiog sustotų. Alternatyvus šios parodos pavadinimas buvo tiesiog: „Mes“.

                    Paroda veiks iki spalio 6 d.

Arūnas Baltėnas (g. 1956, Kaune). 1979 baigė Vilniaus universitetą. 1980–1982 Lietuvos MA Matematikos ir kibernetikos instituto aspirantas, 1982–1984 jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1985–1990 Dailės instituto Dailės paminklų sąvado fotografas. 1990–1993 Lietuvos kultūros ir meno instituto fotografas. Nuo 1995 R. Paknio leidyklos meno vadovas. Nuo 1982 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Surengė per dešimtį personalinių ir grupinių aprodų, išleido ne vieną autorinę knygą, dalyvavo kitų autorių knygų sudaryme.

 

Lietuvos fotomenininkų sąjunga kviečia

Vilma Samulionytė

Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas

2018 m. sausio 16 d. 17.30 val. atidaroma Vilmos Samulionytės paroda “Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas” Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius).

Paroda „Liebe Oma, Guten Tag!, arba Tylos paktas“ sudarytas iš vizualinės medžiagos, rastos ir užfiksuotos kuriant Vilmos Samulionytės ir jos sesers Jūratės Samulionytės dokumentinį filmą „Močiute, Guten Tag!“.

Ekspoziciją sudaro trys dalys (trys laikotarpiai), pasakojančios apie tris skirtingus autorės močiutės, Lietuvos vokietės Ellos (Elės) Fink (Finkytės) Šnipaitienės gyvenimo etapus skirtingose santvarkose. Pirmosios dalies laikotarpis (prieškario Lietuvos) neprisimenamas ir nepatirtas, žinomas tik iš pasakojimų ir rastų fotografijų; antrosios dalies realijos (gyvenimas pabėgėlių stovyklose per Antrąjį pasaulinį karą) tiesiogiai autorei taip pat nepažįstamas, atliekant tyrimą ši leidinio dalis sukonstruota iš pačios atradimų ir istorinių faktų; trečioji dalis (gyvenimas sovietinėje Lietuvoje) grįsta egzistuojančia patirtimi. Bandant šias dalis kaip nors atskirti, nepavyksta išvengti jų susipynimo ir tam tikros informacijos pasikartojimo. Tai daugiau ekspedicija į savo šeimos vokiškosios dalies patirtį pokario Lietuvoje ir dabartinio Kaliningrado srities pasienyje. Amžininkų, kurie papasakotų, „kaip viskas buvo iš tikrųjų“, nedaug. Todėl atsiranda daug spėlionių, nuojautų, vizualinių sąsajų per fotografijas; ieškoma geidžiamų rezultatų, taip supriešinant faktą ir įsivaizduojamybę, kvestionuojant atmintį ir jos ilgaamžiškumą, įsisamoninant interpretacijos galimybę.

Laiškas per visą parodos ir filmo kūrimo laiką egzistuoja kaip tikras ar simbolinis ryšys tarp išskirtos šeimos narių, skirtingų santvarkų, Rytų ir Vakarų, gyvųjų ir mirusiųjų. Laišku sūnėnas Erwinas ieško savo tetos Ellos Fink, matytos paskutinį kartą traukiantis į vakarus traukinių stotyje, kažkur dabartinės Lenkijos teritorijoje. Sesuo Ema praneša Lietuvoje gyvenančiai seseriai, kad po sunkios ligos mirė jų mama, kur ir kaip ją palaidojo, bei sveikina sesers vyrą kaip naują šeimos narį. Tik iš pasakojimų žinome Kazimiero istoriją ir jo siųstą laišką, kuris neišliko, bet dėl to ne mažiau kursto vaizduotę apie jaunystės aistras, lūkesčius, viltis. Taip pat daug vėliau skaitome Elės Šnipaitienės gyvenimo aprašymą, kur ji, kreipdamasi dėl pensijos, turi surašyti, kur dirbo per visą savo gyvenimą. Ant voko jau dukters Violetos ranka užrašyta antrašte „Paskutinis mamos laiškas“ yra kaip ir atsisveikinama su Ella-Ele Fink-Finkyte-Šnipaitiene.

Epizodiškas fotografijų dėliojimas užpildo kai kurias nežinios ertmes bei sudaro tam tikras įvykių sekas. Atsiranda nedidelis to laiko buities patyrimas. Jungtyje su laiškų tekstais yra vos juntamas to laiko jausmas, žmonių, kuriuos pažinojai tik senus, buvimas jaunais.

PRIEŠISTORĖ

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Rusijai ir Vokietijai dalijantis  pasaulį, greta daugelio teritorinių susitarimų taip pat vyko derybos ir dėl apsikeitimo etniniais gyventojais. Taip 1941 m. pavasarį, vykdant pasirašytos sutarties sąlygas, Lietuvos vokiečiai Reicho užsienio politikos operacijos „Heim ins Reich“ (liet. „Namo į imperiją“) metu buvo priversti keliauti į savo „tėvynę“.  Parodos, o taip pat ir filmo priešistorė – įvykiai, atsitikę kaip tik tuo metu netoli Kudirkos Naumiesčio, Bajoraičių kaime, autorės močiutei Ellai Fink su šeima traukiantis iš Lietuvos. Iki 1944 m. Finkių šeima gyvena vokiečių okupuotoje teritorijoje (dabartinė Lenkija). Tvyrant visuotiniam chaosui ir nerimui karo pabaigoje Ella Fink su savo pussesere Mėta nusprendžia grįžti šiek tiek ryčiau, arčiau gimtinės, niekam nesakydamos to sprendimo priežasties. Lietuvoje jos buvo registruotos tik 1946 m. kaip iš nacistinės Vokietijos išgelbėtos Lietuvos pilietės (sulietuvintais vardais ir pavardėmis – Mėta Finkytė ir Elė Finkytė). Vėliau nė viena neprisipažino, kodėl jos sumanė grįžti. Mėta visada sakydavo, kad Elė norėjo susirasti savo Kazimierą, o močiutė sakydavo, jog Mėta kažkur „turėjo berną“ ir norėjo jį susitikti.

Po 35 metų, 1979 m., prasidėjus vadinamajam režimo atšilimui, per karą išskirtos šeimos nariams vėl leista susitikti. Į Vilnių iš Vakarų Vokietijos atvyksta Elės jaunesnioji sesuo Selma su dukra Erika. Ji perduoda savo seseriai Elei 1951 m. jai rašytą mylimojo Kazimiero laišką iš Kanados.

Vilmą Samulionytę labiausiai domina močiutės emocinė patirtis. Kodėl ji nusprendė likti Lietuvoje? Koks buvo gyvenimas pabėgėlių stovykloje Schlawe’je? Kas buvo tas Kazimieras ir ar tikrai būtent jis buvo dingstis grįžti? Kaip ji grįžo į Lietuvą? Ar pagalvojo apie tai, jog kai kurie jos priimti sprendimai bus lemtingi? Ar numanė, kad kai ko nebegalės grąžinti atgal arba pakartoti?

Žinoma, atsakymų į šiuos klausimus po tiek laiko neįmanoma surasti. Kaip autorė pati sako, jog svarbiausia buvo ne rasti atsakymus (kaip bebūtų gaila), o užduoti ir suformuluoti klausimus. Tai tapo labiau patirties įsisąmoninimu ir suvokimu nei bandymu išsamiai atpasakoti.

Vilma Samulionytė (g. 1978) baigė mokslus Kauno technologijos universitete ir FAMU (Kino ir TV fakultetas Prahos menų akademijoje). Dalyvavo ir surengė parodas Lietuvoje, Čekijoje, Slovėnijoje, JAV, Danijoje, Turkijoje ir kt.  Du metus dirbo fotografe Rijade, Saudo Arabijoje. Dabar gyvena ir kuria Vilniuje.

Paroda „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas” veiks 2017 01 16 – 02 17

Filmą „Močiute, Guten Tag!” kino teatruose galima išvysti nuo sausio 12 d.

Leidinys „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas” bus pristatytas vasario mėnesį.

Galerijos darbo laikas: II-V 12.00-18.00 val. VI 12.00-16.00 val.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga kviečia 2

KOTRYNA ŪLA KILIULYTĖ / MICHAIL MERSINIS

SIDABRE / ARGENTO

                     2017 m. spalio 17 d., 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius) atidaroma Kotrynos Ūlos Kiliulytės ir Michail Mersinis bendra paroda „Sidabre / Argento“. Atidaryme dalyvaus parodos autoriai.

Šios parodos idėja yra paremta akivaizdžiais teminiais persipynimais tarp naujausių Kotrynos ir Michail’o darbų. Abu ima šeimos fotografijų albumą kaip pradinį tašką ir kiekvienas su savo strategija tyrinėja skirtingas, bet susisiekiančias temas: praradimo, užmaršties, politikos, istorijos, pokyčių bei vilties. Abu menininkai žiūri į šeimos fotografijos žanrą per migranto prizmę – tiek  Michail, tiek Kotryna persikėlė gyventi į Škotiją iš savo gimtosios Graikijos ar Lietuvos prieš daugiau nei 10 metų. Kotrynos Ūlos Kiliulytės serija Sidabre (In Silver) jungia savo tėvo archyvines nuotraukas bei jos pačios fotografijas, sukurtas dabar. Serija Sidabre inicijuoja vizualų dialogą tarp dviejų erų, dviejų geografinių taškų bei dviejų politinių režimų. Michail Mersinis savo darbe „Argento“ iš naujo sukuria savo šeimos fotoalbumą iš nieko – iš tolimų giminaičių pasiskolintų fotografijų, užrašų bei datų kitoje nuotraukų pusėje. Paskatintas tėvo mirties M.Mersinis gautas fotografijas kadruoja, priartina nereikšmingas detales, fokusuojasi į peizažą, nepažįstamus veidus bei laiko paliktus ženklus fotopopieriaus paviršiuje.

Paroda vyks iki lapkričio 11 d.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga kviečia

Šarūno Barto fotografijų paroda

„Keletas iš jų / A Few of Them“

Spalio 12 d., 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks režisieriaus Šarūno Barto fotografijų „Keletas iš jų / A Few of Them“ parodos atidarymas. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorė Sonia Voss.

Garsiosios Maskvos kino meno mokyklos VGIK auklėtinis Š. Bartas fotografija, kaip ir kino menu, pradėjo domėtis gana seniai. Jis taip pat ir pats filmuoja savo kūrinius. Stulbinamas požiūris į filmavimo planą ir apšvietimą atskleidžia dokumentinį grynumą ir iš didžiųjų meistrų paveldėtą vaizdo galią. Tyla ir gana reti dialogai, būdingi beveik visiems jo filmams, dar labiau sustiprinami vaizdu.

Šios nuotraukos, autoriaus padarytos besirengiant filmuoti, atskleidžia tą patį požiūrį į peizažus, į brutalų žmogaus veiklos pėdsaką, griuvenų melancholiją, veidų šilumą. Palyginti su jo filmografija, kuri susideda iš fikcijos su ryškiu naratyvu, nuotraukose sutelkta visa dokumentika, kuri, beje, ryški ir jo kino filmuose. Kelios nuotraukos išduoda romantišką autoriaus pasaulėjautą, bet dauguma jų atskleidžia beveik šamanišką Š. Barto ryšį su gamta ir žmonėmis, pragmatizmo ir poezijos pusiausvyrą, nes tai yra jo išskirtinumas ir magnetizmas.

Parodoje aplankome Kaliningradą, Rusijos eksklavą tarp Lenkijos ir Lietuvos, prie Baltijos jūros, kurio griuvenos ir apleistos pakrantės liudija buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų būklę žlugus sovietiniam blokui. Šiauriau matome tofalarus, klajoklius medžiotojus iš Sajanų kalnų Sibire, kuriuos Rusija privertė tapti sėsliais, o jų kalbai ir gyvenimo būdui gresia išnykti. Subtilūs Krymo ir Lietuvos kaimo peizažai, kuriuose ryški metų kaita ir Rytų šalims būdingas atšiaurumas, atspindi kuklų išskaidyto kaimo gyvenimą.

Serija, sukurta besirengiant filmui „Namai“, netikėtai nukelia mus į apleistą dvarą Vilniaus pakraštyje. Jame dar lankosi buvusių gyventojų sielos, o dekoras mena senus laikus: Š. Bartas moka pasakoti istorijas iš atskirų detalių, iš daiktų tekstūrų ir jų vibracijų.

Š. Bartas taip pat pabuvojo pietų Maroko dykumoje ir Aukštojo Atlaso kalnuose. Priešingai nei šaltose Rytų Europos stepėse, čia pastebime susitaikymą su gyvenimu nepritekliuje, susiliejant su gamta. (Kuratorė Sonia Voss)

Šarūnas Bartas, gimęs 1964 m., yra 8 filmų, pristatytų didžiausiuose kino festivaliuose ir kritikų gerai įvertintų, autorius. Pradedant pirmuoju ilgojo metražo filmu „Trys dienos“ (1991 m.), jo kūriniai yra sudėtingi ir labai asmeniški, juose žavimasi ties riba gyvenančių žmonių gyvenimais, klajojančiais personažais ir jų aplinka – ar ji būtų įspūdinga, ar suniokota. Savo filmuose jis atgaivina pamirštas, bet daug atskleidžiančias vietas, pavyzdžiui, pietvakario Sibiro slėnius („Mūsų nedaug“), Kaliningradą („Trys dienos“), Lietuvos girias („Namai“), pietų Maroko dykumas („Laisvė“) ar Krymo kaimo vietoves („Septyni nematomi žmonės“).

Paroda veiks iki lapkričio mėn. 4 d.

Užutrakio dvaro parkas, Trakai. 1996

Kerčės pusiasalis, Krymas. 2001

Stepė, Krymas. 2001

Fotografijų paroda Alis Balbierius. Iš LEDO INKLIUZŲ

Kviečiame visus VDK Taikomosios fotografijos studentus apsilankyti Prospekto galerijoje ir apžiūrėti fotografijų parodą.

VIETA: ,,Prospekto" galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius.

DATA: Nuo rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 17 d.

KAINA: Nemokamai

Prospekto“ galerijoje Vilniuje nuo rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 17 d. atidaroma Alio Balbieriaus fotografijos paroda „ iš Ledo inkliuzų“. Rugsėjo 14 d. 17.30 val. rengiamas parodos uždarymas. Jame dalyvaus pats autorius ir rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Baranova.

Fotografijų serija „Ledo inkliuzai“ – tai bandymas pažvelgti į įvairius, dažnai turinčius ir simbolinį krūvį, daiktus, paveiktus galingų, kosminių gamtos galių, šiuo atveju - vandens ir šalčio.

Šios fotografijos yra arti dailės. Pirmiausia asambliažo-koliažo principu gaminami reljefiški objektai, kurie vėliau nufotografuojami įvairiose, dažniau tirpimo, būsenose; akcentuojama spalva ir dekoratyvumas.

Ledas, šaltis keičia daikto „būtį“, naikina vienas ir kuria kitas prasmes, aliuzijas. Vaizduose persipina kičas ir filosofija, poezija ir ekologija, yra siurrealizmo elementų; kita vertus, objektai artimi ir natiurmorto žanrui.

Serija pradėta kurti 1999 metais Vilniuje; su pertrūkiais tęsiama iki šiol.

Mažesnės personalinės „Ledo inkliuzų“ parodos buvo surengtos Vilniuje (2005, 2015), Berlyne (2014) ir Kaune (2014).

"Prospekto" ir Vilniaus fotografijos galerijos meno mugėje Art Vilnius 2016

Kviečiame visus VDK Taikomosios fotografijos ir kitus Kolegijos bendruomenės narius, besidominčius menu, apsilankyti LITEXPO rūmuose ir užsukti prie Lietuvos fotomenininkų stendo, apžiūrėti jų ekspozicijos.

LIETUVOS FOTOMENININKŲ SĄJUNGA

Kviečia į 

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugę „Art Vilnius 2016“ 

VIETA: Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius).

DATA: Birželio 9-12d. 

Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ fotografijos galerija kaip ir kasmet prisistatys tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius 2016“. Šiemet galerijos stende menininko Gintauto Trimako ekspozicija. Žiūrovai specialiai sukurtoje parodinėje ergvėje galės apžiūrėti tiek ankstyvojo periodo autoriaus darbus, „Dienoraštis“ (1990-1996), „Tirpstantys“ (1991-1996), tiek pastarojo meto kūrinius „Išėjimai“ (2012-2013), o kai kurie  sidabro atspaudai savo galutinį pavidalą įgaus tiesiog stebint mugės lankytojams.

Mugės „Art Vilnius 2016“ lankytojai taip pat galės pavartyti ir įsigyti naujausią Gintauto Trimako darbų monografiją, kurioje pristatoma autoriaus pastarųjų trijų dešimtmečių kūryba. Publikuojami darbai sukurti nuo 1987 m. iki šių dienų. Teorinėje knygos dalyje aktualizujamos menininko kūrybinės praktikos Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekste.

Mugės darbo laikas:

2016 m. birželio 9 d.  (ketvirtadienis) 12.00–20 val.

įėjimas tik su kvietimais, įėjimas su bilietais nuo 15 val.

2016 m. birželio 10 d. (penktadienis) 11.30–20 val.

2016 m. birželio 11 d. (šeštadienis) 11.30–20 val.

2016 m. birželio 12 d. (sekmadienis) 11.30–18 val.­­­­

38-asis tarptautinis fotomenininkų seminaras „Fotografų susitikimai“, Nida, 2015

38-asis tarptautinis fotomenininkų seminaras
„Fotografų susitikimai“, Nida, 2015
2015 m. rugsėjo 7–11 d.
Nidos kultūros ir turizmo centras „Agila“ (Taikos g. 4)

Seminaro programa

(preliminari)

Pirmadienis (09. 07)

14.00 Alvydas Lukys „Žvilgsnio geometrija“

15.00 Vitus Saloshanka „Kelionė Nemunu“

16.30 Peter Konschake (Vokietija) „Zingsto festivalis – fotografijos sėkmės istorija tarp meno ir komercijos“

18.00 Aleksandras Ostašenkovas „Kitas krantas“

Antradienis (09. 08)

10.00 Stanislovas Žvirgždas „Kuršių nerija fotografijose ir atvirukuose“

11.00 Calin Kruse (Vokietija) „Nuo zino iki žurnalo ir iki (fotografijų) knygos“
12.30 Aurelija Maknytė – „Fotografijos studija dailės mokykloje. Tikslai ir problemos“

12.00 - 14.00 Portfolio peržiūros

18.00 Viktor Borovskikh (Rusjia) „Idealų vakuume“

19.00 Virginijus Kinčinaitis „Fotografinė kolonializmo romantika ir kolekcionavimo pradžia“

20.00 Mindaugas Kavaliauskas „Generation '74“

21.00 Nida OFF ir neoficialūs susitikimai su seminaro lektoriais

Trečiadienis (09. 09)

10.00 Gintaras Česonis „Vitas Luckus. Kūryba.Biografija  ̶  Les Rencontres de’Arles apdovanojimas“

11.00 Danas Macijauskas „Fotografijos projektas „Kažkur į nežinią“
11.30 Agnė Narušytė „Fotografijos teorija Vinco Kisarausko kūryboje“

12.00 - 14.00 Portfolio peržiūros

13.00-16.00 Fotografijos leidinių mugė (savo ledinius pristato patys autoriai)

18.00 Iñaki Domingo „Pristatymas“

19.00 Marco Paltrinieri (JK) „Vaizdai kaip strategijos: vizualinis leidyklos „Discipula“ tyrimas“

19.30 Roman Pyatkovka (Ukraina) „Charkovo fotografijos mokykla. Nonkonformizmas ar skandalas?“

Ketvirtadienis (09. 10)

10.00 Laima Kreivytė „Tarp kadrų: Lee Miller ir Irena Giedraitienė“

11.00 Liutauras Degėsys „Kūrybiškumas kaip fikcija ir gyvenimas kaip savižudybė“
12.30 Tomas Pabedinskas „Jaunųjų fotografija: akademinė laisvė ir reliatyvumo spąstai“

12.00 - 14.00 Portfolio peržiūros

18.00 Andrew Bruce (JK) „Prisiliečiant prie fotografijos ir vizualizuojant gyvūną“
19.00 Natasha Caruana (JK) „Nuo virtualaus peno iki žaidimo realybe“

20.30 Nida OFF ir neoficialūs susitikimai su seminaro lektoriais

Penktadienis (09. 11)
10.00 Veteranų valanda: Aleksandras Macijauskas
11.00 Romualdas Požerskis „Paskutinieji namai“ – humanistinės fotografijos tradicijos“

12.00 Povilas Sigitas Krivickas „Humoras fotografijoje: vakar ir šiandien“

13.00 Festivalis Circulation(s)

10.00 – 12.30 Fotografijų konkursui „Fotografuojame Nidoje 2015“ pateikimas.

17.00 Jurijus Batūrinas (Rusjia) „Kosminės fotografijos apybraiža“

18.30 Konkurso „Fotografuojame Nidoje 2015“ rezultatų paskelbimas.

Uždarymo vakaras.

  

Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2015

www.photography.lt

(Organizatoriai pasilieka teisę keisti ir/ar papildyti programą)

Norime informuoti apie pagrindinius su seminaru susijusius dalykus:

Areditavimasis į seminarą iki rugsėjo 2 dienos:
http://nidaphoto-2015.eventpen.com/Register/accreditation

(nuotrauka naudojama akreditacijai tik *jpg formato ir iki 1MB dydžio)

Seminaro metu vyks paskaitos, parodų atidarymai, portfolio peržiūros, „Nida OFF“ (http://nida2015.eventpen.com/Register ), rugsėjo 8-10 dieniomis vyks vakarinės filmų apie fotografiją peržiūros.

Fotografijos leidinių mugėje patys autoriai turės galimybę pristatyti savo ledinius, jais prekiauti, dalinti autografus ar juos dovanoti. Dalyvauti galės visi akredituoti seminaro dalyviai.
Seminaro metu rengiamas konkursas „Fotografuojame Nidoje 2015“.

Atnaujintą informaciją apie seminarą rasite adresu www.photography.lt.

Portfolio peržiūros

Norintys dalyvauti portfolio peržiūrose iki rugsėjo 2 d. apie tai turi informuoti el. paštu: fotomenininkainidoje@gmail.com  Laiško „Temoje“ užrašykite: Portfolio, jūsų vardas ir pavardė bei atsiųsto 10-15 nuotraukų (mažos raiškos) kurias rodysite peržiūru metu.  Portfolio peržiūros vyks rugsėjo 8–10 d. Apie sesijų tvarkaraštį pranešime nuo rugsėjo 6 d. Portfolio skaitys seminaro svečiai ir lektoriai. Portfolio metu bus galima pateikti iki 2 serijų ne daugiau kaip po 30 nuotraukų. Portfolio peržiūroms fotografijas atsivežus elektroninėje laikmenoje, reikia turėti savo nešiojamąjį kompiuterį. Vienos peržiūros laikas – 20 arba 30 minučių. Portfolio peržiūrose gali dalyvauti tik akredituoti seminaro dalyviai.