Kviečiame į kolektyvinės fotografijų parodos „Post scriptum“ atidarymą

Gruodžio 16 d., trečiadienį, 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma kolektyvinė fotografijų paroda „Post scriptum“. 

Parodos dalyviai: Akvilė Anglickaitė, Arnas Anskaitis, Algimantas ir Mindaugas Černiauskai, Remigijus Pačėsa, Titas Silovas, Gytis Skudžinskas, Laisvydė Šalčiūtė, Algirdas Šeškus, Arturas Valiauga, Gintaras Zinkevičius, Algimantas Žižiūnas. 

Paroda bus eksponuojama iki 2016 sausio 9 dienos.

„Post scriptum“

Parodoje „Post scriptum“ išvysime vaizdinių ir verbalinių tekstų dialogą. Čia šalia fotografijos, joje ar vietoj jos visada lygiavertę poziciją užims ir rašytinė informacija. Tačiau tekstas šiuo atveju neatlieka vien metrikos ar aprašymo funkcijos: parodos darbų užrašai yra sudėtinė kūrinio dalis, išplečianti vaizdo suvokimo ir interpretavimo galimybes.

Parodoje eksponuojami darbai sukurti įvairiu laiku, tad ir vaizdo bei rašytinio teksto santykis juose gana skirtingas bei įvairialypis, parodantis galimų variacijų aibę. Rašto kalba kartais atsargiai papildo ir pratęsia matomo atvaizdo mintį, kartkartėmis ironizuoja, o kartais ir užima atvaizdo vietą.

Ankstyviausi darbai parodoje yra XX a. 7–8 dešimtmečiais sukurtos brolių Černiauskų ar Algimanto Žižiūno fotografijos, juose dar visiškai tradicinė fotografija – portretas, bet nuotraukas lydintys prierašai – jau ne darbų aprašymai, o autorių ar vaizduojamų personažų emocinių jausenų atspindys. „Nuobodulio“ kartos autoriai tekstus „įkelia“ į pačią fotografiją, jie tarsi ir pratęsia pirmtakų tradiciją, tačiau jų darbuose juntama ir ironijos dozė užfiksuoto vaizdo atžvilgiu. Dar kiti autoriai naudoja suvenyrinio atviruko, reklaminio stendo ar videofilmo titrų principus ir tikrina, kas suvokėjui daro didesnį poveikį – užfiksuoti vaizdai ar užrašyti pranešimai (Arturas Valiauga, Gintaras Zinkevičius). Jaunesnės kartos menininkai parodo, kad vaizdas kartais apskritai nebereikalingas, kad daug kartų aprašytas ir chrestomatiniu tapęs atvaizdas gali būti atpažįstamas ir projektuojamas mūsų sąmonėje. Laisvydė Šalčiūtė žongliruoja chrestomatiniais atvaizdais tol, kol nelieka nei vizualinio, nei verbalinio pranešimo viršenybės, o Arnas Anskaitis užduoda lingvistinę mįslę: ar bandymas įamžinti kartu netampa ir pabaigos pradžia?

Tad šios kolektyvinės parodos darbai – tarsi grynosios fotografijos post scriptum, tai, kas nebetelpa į pagrindinį pranešimą, bet nepamirštama pridėti kaip mintį papildantis ir išplečiantis taiklus aforizmas.

Prospekto fotografijos galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius.

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val. Tel: +370 5 2618338

Alekdandro Šiekštelės paroda „APARTMENTS“

2015 m. spalio 20 d., (antradienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į Aleksandro Šiekštelės parodos „Apartments“ atidarymą „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius). 

Parodos atidaryme dalyvaus autorius. Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 14 dienos.

APARTMENTS

Ankstesnės savo parodos anotacijoje minėjau, kad gimiau Vilniuje, pirmoje tarybinėje ligoninėje, rašiau, kaip ir kodėl mano kūrybinės ambicijos ir pastangos galiausiai suėjo į fotografiją. Nors esu studijavęs kiną ir noras tapti žymiu kino režisieriumi ne kartą savaip tempė likimo pavadžius, tačiau vis nugalėdavo fotografija. Ir tai baisu, nes ta nelemtoji moteriškė man taip lengvai nepasidavė. Ligą reikėjo gydyti pradžioje, o dabar jau į paviršių išplaukė visos šio negalavimo pasekmės...

Prie savo gyvenimo aprašymo pridėčiau dar, kad esu gimęs ne vienintelį, bet mažų mažiausiai tris, o gal ir keturis kartus. Tai irgi tapo mano biografiniu faktu. Paskutinis gimimas įvyko, kai man sukako 41 metai. Kas prisimena save iki gimimo? Reti individai. Taigi ir aš beveik viską pamiršau, išskyrus tėvus, mokyklą, studijas šen ir ten bei daugumą savo šunų, kuriuos vedžiodavau Vilniaus gatvėmis ir paupiais. Gal dėl to aprašinėti savo biografijos faktus, vadinamąjį „curriculum vitae“, visuomet būdavo nuobodi kankynė. Na, nuo ko gi pradėti – nuo pirmojo ar antrojo gimimo? O gal nuo trečiojo? Ir dar nežinia, ar būsi teisingai suprastas...

Ne, negimiau su fotoaparatu rankose, bet nuo jaunystės su juo nesiskirdavau. Išvykęs į užsienį, į darbą be savo aparato „Leica“ nevaikščiojau, vis kažkokiu savotišku būdu mėginau realizuoti du savo egzistencijos principus – suvokti daiktų tvarką ir išspręsti savo vidines problemas. Ir turiu drąsos teigti, kad esu tas laimingasis, kuriam pavyko realizuoti ir viena, ir kita. Saviraiškoje, sakyčiau, išsisprendė tai, kas atitiko mano išorines vertybes. Neutralizavosi ir vidinės dramos. Visas gyvenimas pavirto kažkokia lengva ir malonia egzekucija, kurioje aš pats beveik jau ir nedalyvauju... Ir visai nesvarbu, ar mano arba kito žmogaus fotografijos geros, ar blogos. Fotografija aktualizuojasi matymo procese ir pats šis begalinis procesas atsispindi fotografijoje. Matyti, pastebėti galima viską – ką tik sugebi ir nori įžiūrėti. Vienus domina spalvota, kitus nespalvota fotografija, vieni įžiūri tonų ir spalvų žaismą, kiti aktualizuoja veiksmo fiksavimą. Visko neaprėpsi, pasirenkama tema. Bet net ir šio ribotumo galimybės formaliai begalinės.

„Why stop the time?...“ – kartą uždavė klausimą žurnalistui vienas Afganistano provincijos gyventojas. Vienaip ar kitaip fotografija save pateisina, jei, žinoma, nesi banalus ir iš begalinės meilės sau nepaveiksluoji vien tik savęs ir serviruotos lėkštės restorane, į kurį užklydai.

Fotografija – at contra. Gyva, ji intriguoja, verčia veikti, nes kiti dalykai nedomina ir tiek nesužavi. Nei tikslieji mokslai, nei kalbos, nei kinas manęs taip nedomino. Praeitis nuobodi, nes visa, kas buvo, susieina į tai, kas yra. Ir tas dabarties momentas yra esminis gyvenime. Juk nesakysi moteriai, kurią myli, kad tu ją mylėjai. Tai bus neaktualu – tu paprasčiausiai sumeluosi.

Fotografijoje neįmanoma sumeluoti. Bet koks dirbtinumas ir manipuliacijos joje matyti. Suprantama, tikrovė nėra vien juoda ir balta. Ji ir nespalvota. Kuo mažiau savęs. Beveik visuomet nugali kadro etika ir estetika. Profesionalas, mano galva, skiriasi nuo ne profesionalo tik tuo, kad vengia perdėtai sureikšminti save mene, kurį jis kuria. Nujausdami, kad mūsų tikrovė sąlygina, vis dėlto sugebame ją atskirti nuo mėgdžiojančių jos falsifikacijų. Vadinasi, mes žinome „tikrąją tikrovę“.

APARTMENTS ir šios kelios nespalvotos fotografijos yra mano aktualijų „live streem“ atspindys. Kaip jau minėjau, nemėgstu praeities, fiksuotų reziumė. Nors... Tebūna ši paroda savotiškas mano kuklios kūrybinės veiklos apibendrinimas.


Aleksandras Šiekštelė

Aleksandras Šiekštelė gimė 1958 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje. Baigė Vilniaus technologijos technikumą, Bornholms folkehøjskole (Bornholmas, Danija), Film Colledge (Ebeltoft, Danija). Nuo 1989 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Surengė šias personalines parodas: Dailės akademijoje (Vilnius, 1985 ir 1987 m.), galerijoje „Arka“ (Vilnius, 1989), Fotografijos galerijoje (Vilnius, 1990), Bornholmo bibliotekoje (Rønne, Danija, 1991), Centrinėje bibliotekoje (Kopenhaga, 2003), Brøndby Strand bibliotekoje (Kopenhaga, 2003), „Darijaus galerijoje“ (Vilnius, 2012). Autoriaus fotografijų turi Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), Lietuvos fotomenininkų sąjunga (Vilnius), privačios kolekcijos Niujorke. Išleistas A. Šiekštelės fotografijų albumas „Keturi metų laikai. Ruduo. Fotografijos“ (Vilnius, 2002).

Prospekto fotografijos galerija
Gedimino pr. 43, Vilnius.Darbo laikas: II–V 12–18 val.
VI 12–16 val. Tel: +370 5 2618338

Paroda: ALEKSANDRAS OSTAŠENKOVAS. BŪSENOS

Rugsėjo 22 d., antradienį, 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19) atidaroma šiauliečio fotografo Aleksandro Ostašenkovo personalinė paroda „Būsenos”.

Aleksandras Ostašenkovas (g. 1951) parodose dalyvauja nuo 1973 m. Surengė per 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, daugiau kaip 100 nacionalinių ir tarptautinių parodų dalyvis, pelnęs per 50 apdovanojimų. Prieš kelis metus apdovanuotas Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premija. Jo pastarąjį dešitmetį kuriamas diptikų „Būsenos“ ciklas –  metaforiškos gyvenimo fragmentų jungtys, poetški ir santūrūs kasdienybės stebėjimai, asociatyvūs  praslenkančio laiko pasakojimai.

© Aleksandras Ostašenkovas

© Aleksandras Ostašenkovas

A. Ostašenkovas apie šiuos darbus sako „Būties tyloje, provokuojant išgyvenimus,  prisiminimus, nuojautas... , atsiveria jautrus pasaulio suvokimas, interpretacijų ir asmeninių patirčių dienoraštis. Ten, minties užribyje, budistinėje sielos ramybėje, nutolus nuo aistrų ir materialumo, vienatvės tyloje, apmąstymų ir išgyvenimų  teritorijoje,  ― mano gyvenimo būdo dvasinė erdvė. Stebint save ir pasaulį, suvokiant trapų laikinumą nenutrūkstamoje Laiko grandinėje šalia nuolatinių išnykimų ir praradimų, jaučiant kaip „teka“ laikas per atminties erdves, kūrybos objektu tampa sunkiai įvardijamos būsenos, ateinančios iš jau patirtų ir išgyventų sielos gelmių.

Fotografijose ― intymus pasaulis, kuriame pinasi ir sluoksniuojasi asmeninės ir bendražmogiškos sąvokos, o metaforos objektas ― jausmai. Tai subjektyvūs išgyvenimai, menininko patirtys, savotiška meditacijos forma fotografuojamoje ir ižgyvenomoje  aplinkoje. Tai pokalbis su savimi sukauptos patirties, gyvenimo ir atminties akivaizdoje.

© Aleksandras Ostašenkovas

Dabar svarbu matyti ir jausti tai, ko anksčiau nematei ir nejausdavai, kitaip išgyventi susikaupusią patirtį, prisiminimus, būsenas, vertinti gyvenimą unikalioje atminties ir patirties formoje, susikaupti meditatyvioje būsenoje, prisiminti save ir kitus, vertinti ir stebėtis būties akimirką, palydėti išeinantį laiką... Tyloje gimsta ir miršta mintis...“

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1976, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys  nuo 1982. Nuo 1999 Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys. 1999 suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas, 2004, 2008, 2014  apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premija. 2004 – 2005, 2014 paskirta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos valstybinė stipendija, 2005 suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. 2009 už surengtas parodas Lietuvoje ir užsienyje, profesinį meistriškumą ir kūrybiškumą populiarinant Lietuvos fotografijos meno tradicijas, apdovanotas Šiaulių apskrities viršininko Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“. 2013 „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui“ apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Svarbiausi darbai: fotografijų ciklai „Prisiminimai“ (1969–2002); „Kapinės, kuriose dažnai lankausi“ (1969 –); „Portretai“ (1973 –); „Šiaulių dramos teatras. Aktoriai ir spektakliai“ (1976–1989); „Prie jūros“ (1977–1988); „Tas mažas didelis pasaulis“ (1994); „Izraelis. Kelionės užrašai“ (1997); „Kitas krantas“ (1976–2004); „Mano miestas“ (2000–); „Mirties sodas“ (2002–2008); „Neįvardyto laiko portretas“ (1968–); „Būsenos“ (1982 –). 

Fotografijos saugomos: Lietuvos fotomenininkų sąjungoje (Vilnius), Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Vilnius), Lietuvos dailės muziejuje (Vilnius), Fotografijos muziejuje (Šiauliai), Dramos teatre (Šiauliai), Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilnius), Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) būstinėje Lozanoje (Šveicarija), privačiose kolekcijose.

Paroda veiks iki 2015 m. spalio 10 d. 

Vilniaus fotografijos galerija

Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius

Tel: +370 5 2611702

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI  12–16 val. 

Mindaugo Gabrėno fotografijų parodos „Back to the City“ atidarymas

2015 m. liepos 8 d. (trečiadienį) 17.30 val.

„Vilniaus“ fotografijos galerijoje kviečiame į

Mindaugo Gabrėno fotografijų parodos „Back to the City“

atidarymą

Liepos 8 d. (trečiadienį) 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19) Vilnius) atidaroma Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Back to the City“. 

Kelis pastaruosius metus Niujorke praleidusio fotomenininko parodoje – 30 darbų arba 15 juodai baltų, juosta sukurtų foto diptikų. Parodoje meistriškai sujungti savita, melancholiška estetika persmelkti gamtos ir miesto peizažų žanrai.

Visos nuotraukos darytos Jungtinėse Valstijose. Pirmoji diptiko pusė Niujorke, antroji –  ne mieste.  „Nemiestas“ – tai ir šalia Niujorko plytinčios dykvietės, ir Arizonos, Jutos, Kalifornijos, Oregono ar Nevados laukiniai peizažai.

„Visada mačiau gijas jungiančias vieną didžiausių pasaulio megapolių ir laukinę gamtą.  Formos, erdvės ir linijos vienodos tiek Manhattano viduryje, tiek Laukiniuose vakaruose. Bandžiau išgryninti jas ir sugretinti. Kiekvieną iš diptikų sieja tam tikras raktas, jį atradus nuotraukos tarsi tampa viena kitos tęsiniu. Nesvarbu, kad vienoje jų – Empire State Building pastatas, o kitoje – Didysis kanjonas“, – sako M. Gabrėnas.

Be vizualinės jungties, ryški ir egzistencinė. „Ar esi labiau vienišas kalnų trobelėje, kur per šimtą mylių nėra žmonių, ar daugiau kaip 8 milijonus gyventojų turinčiame mieste, kur vargiai pereisi 42-ąją gatvę į ką nors neatsitrenkęs? Aš nesistengiu dėlioti pliusų ar minusų, aš tik bandau pabrėžti laukinės gamtos ir civilizacijos bendrumą. Jei sėdi vienas kalnuose ir nori pakalbėti su kuo nors – ieškai interneto. O juk tą patį daro žmonės stovėdami viduryje Times skvero. Skirtumas ne toks jau didelis“, - sako menininkas.

„Back to the City“ – trečioji M. Gabrėno personalinė fotografijų paroda (prieš tai buvusios „Dreamscapes“ (2012 m.) ir „Fantasma“ (2010 m.)). Lietuvio darbai niekada nebuvo geografiškai apriboti. Jo nuotraukos eksponuojamos JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Vokietijos galerijose, darbai publikuojami fotografijai skirtuose leidiniuose. Praėjusiais metais M. Gabrėno kūryba buvo pristatyta Madride vykusiame tarptautiniame fotografijos ir vizualiųjų menų festivalyje PHotoEspaña. Šiuo metu naujausius Mindaugo Gabrėno darbus galima apžiūrėti „Robin Rice“ galerijoje Niujorke.

www.gabrenas.com

Paroda veiks iki 2015 m. liepos 31 d.

Vilniaus fotografijos galerija
Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius

Tel: +370 5 2611702
Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI  12–16 val. 

Kviečiame į Rimaldo Vikšraičio personalinės fotografijų parodos atidarymą

Gegužės 27 d., trečiadienį, 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Rimaldo Vikšraičio personalinė fotografijų paroda. 

Pasaulyje apie Rimaldo Vikšraičio fotografijas imta kalbėti daug ir garsiai po Arlio fotografijos festivalio atradimų apdovanojimo, kuriam jį nominavo britų fotografijos legenda Martin Parr. Ir nuo to laiko Rimaldas savo personalines parodas dažniau rengia už Lietuvos ribų nei fotografijų herojų ir savo šalyje. Parodoje „Prospekto“ fotografijos galerijoje autorius pristato darbus, kurtus per pastaruosius penkis dešimtmečius, rasime čia ir žymiausių ciklų „Pavargusio kaimo grimasos“, „Vienkiemo godos“ atgarsių, ir pastaraisiais metais autoriaus plėtojamą „Pasaulio kvapų“ temą. Ir nors naujausi Rimaldo Vikšraičio darbai skiriasi nuo žinomiausių ciklų, žiūrovas vis tik verčiamas būti vojeristu, stebinčiu ne visada patrauklią, o kartais ir šokiruojančią realybę. Minėtasis Martin Parr apie Rimaldo darbus rašė: „žvelgdamas į Vikšraičio fotografijas jaučiuosi, it dalyvaučiau beprotiškame ir siurrealiame vakarėlyje, tarsi sėdėčiau už to paties stalo. Jei aš kalbėčiau lietuviškai, galėčiau ten sudalyvauti. Bet, deja, to niekada neatsitiks, todėl mums lieka tik R. Vikšraičio fotografijos.“

Rimaldas Vikšraitis (g. 1954 m. kovo 18 d. Sintautuose, Šakių rajone) nuo 1985 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1997 m. jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas. 2000–2001 m. ir 2003–2004 m. paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos individuali valstybės stipendija. Didžiausiame Europos fotografijos festivalyje „Rencontres d’Arles“ (Arlio susitikimai) Arlyje (Prancūzija) 2009 m. jo darbai įvertinti pagrindiniu, Metų atradimo prizu.

Paroda veiks iki birželio 20 d.

„Prospekto“ fotografijos galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius

Tel: +370 5 2618338

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.

© Rimaldas Vikšraitis

Pažink ZINĄ

Kviečiame į Vilniaus dizaino kolegijos Grafinių komunikacijų katedros II kurso studentų rengiamą pažintinę interaktyvią parodą „30’ ZINŲ“, kuri vyks gegužės 7-10 dienomis „Keturi varžtai“ studijoje (Tauro g.18), Dizaino savaitės metu. 

Renginyje galėsite susipažinti su zinų kultūra, pamatyti studentų kurtus leidinius ir patys išmėginti savo jėgas jų kūrime. Renginio metu Viliniaus dizaino kolegijos absolventė Marija Matiušova pristatys savo taktilinę knygą „DIZAINO POJŪTIS“. Šis leidinys pelnė „Jaunojo dizainerio prizą 2014“.

„ 30’ ZINŲ“ RENGINIO PROGRAMA:

05/07 - 10d. NUO PENKTADIENIO IKI SEKMADIENIO

11.00 - 20.00 laisvai lankoma paroda.

05/07d. KETVIRTADIENIS

19.00 - 22.00 parodos atidarymas.

05/08d. PENKTADIENIS

19.00 knygos ,,Dizaino pojūtis'' pristatymas.

05/09d. ŠEŠTADIENIS

18.00 pažintinė paskaita apie zinų kūrybą.

13.00 - 19.00 kūrybinės dirbtuvės

Renginio organizatoriai :

Vilniaus dizaino kolegijos

Grafinių komunikacijos dizaino

II kurso I grupės studentai

Vytauto V. Stanionio fotografijų parodos „Nespalvoti atsigręžimai“ atidarymas

2015 m. gegužės 5 d. (antradienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje kviečiame į Vytauto V. Stanionio fotografijų parodos: „Nespalvoti atsigręžimai“ atidarymą

Gegužės 5 d., antradienį, 17.30 val. Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Vytauto V. Stanionio paroda „Nespalvoti atsigręžimai”. 

Vytautas V. Stanionis (g. 1949) pastaraisiais metais labiausiai žinomas dėl serijos „Nuotraukos dokumentams“, pelniusios ne vieną svarų tarptautinį apdovanojimą. Kurioje dirbdamas su savo tėvo archyvo medžiaga ir suteikdamas jai naujas interpretacijas bei vertybines reikšmes, atsigręžė į savo asmeninį stalčiuose ir lentynose sukaptą fotografinį paveldą. 

„Kadre nėra jokio siužeto, jokios vaidybos, jokių ypatingų detalių“ – sakėme apie ciklą „Nuotraukos dokumentams“, tačiau panašus teiginys tiktu ir parodai „Nespalvoti atsigręžimai“, fotokadrams išsaugojusiems mums sustingusį praeities laiką, ne tik situacijos dokumentą, bet talpias alegorijas ir metaforas. Pasak V. Stanionio reikėjo suprasti, „kad žinojimas gali būti bejėgis, atsitiktinumo galia milžiniška, reikėjo pasikliauti nenuspėjamais archyvo atsivėrimais, vienos juostelės, vieno fotografavimo tiesa bei visokių vidinių būsenų, nuojautų ir intuicijų iškrovomis”. Ir todėl iš atrinktų užfiksuotų momentų iškrito kadrai, kuriems tiktų įprastiniai apibūdinimai „profesinis matymas, lemiamas momentas, fotografinė sėkmė“. Taip iš archyvo nubyrėjo fotografijos kuriose vaizduojami „sovietinės armijos desantininkai žygiuojantys demonstracijoje, kiaulės skerstuvės kaime, poilsiautojai Palangos paplūdimyje, sportininkai miesto gatvėje“, kartu nusinešdami ir juose glūdintį egzotizmą ar siekį užsiimti sovietinio laiko egzorcizmu... Žiūrovus pasieks tik tas virpantis laikmečio bei jo kismo koncentratas, kurio neapibrėžtumas pažįstamas tiek išgyvenusiam tą laiką, tiek gyvenančiam šiandieninėse „tarp“ busenose.

Vytautas Stanionis – fotografas, knygų dailininkas bei sudarytojas, parodų kuratorius. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Atliko tėvo V.Stanionio fotografinio palikimo rekonstrukciją. Daugelio autorinių parodų, tarptautinių festivalių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis. 2014 m. V. Stanioniui skirta Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija, Aperture fundation specialus diplomas, 1996, 2004 m. – Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija. 2000 - kultūros ministerijos stipendija, 2003-2004; 2005, 2010, 2014 - individuali valstybės stipendija meno ir kultūros kūrėjams. Adresas internete: www.stanionis.net

Paroda veiks iki gegužės 23 d.

Prospekto fotografijos galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius.

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.

Tel: +370 5 2618338

Matthew Shannono parodos „barikada dviem savaitėms“ atidarymas šį šeštadienį

Parodos atidarymas vasario 14 d., šeštadienį, 15 val. ŠMC rūsio salėje

Susipažinti su Matthew Shannono „barikada dviem savaitėms“ geriausia įsivaizduojant kelionę Londono metro, kai žinai, į kur ir kaip greitai važiuoji, tačiau esi praradęs erdvinę orientaciją ir nejauti atstumų. Pasaulis, kuriame esi, nebeturi tūrio. Vietoje erdvės metro yra tik sienos, kryptys ir intensyvių susikirtimų taškai: posūkiai, šuoliai ir staigūs padėties pokyčiai.

„barikados dviem savaitėms“ trajektorijas nulėmė matematiniai, ekonominiai, cheminiai, istoriniai ir sutarčių faktoriai. Įvairių medijų darbai parodoje sukuria spontaniškų, iracionalių ir katastrofiškų formų peizažą – formų, atsiradusių iš rastų ar įsigytų ir paties menininko sukurtų objektų.

Parodoje pristatoma daug naujų darbų, tarp kurių – filmas apie nebaigtą Lietuvos nacionalinį stadioną, automobilių avarijos fragmentas, per 30-90 milijonų metų senumo gintarinį lęšį nufilmuota saulė ir netyčia nufotografuotų kadrų iš NASA kolekcija. Parodos lankytojus pasitinka komiškas Alexo Bailey tekstas. 

Parodos treileriai:

Treileris 1: https://www.youtube.com/watch?v=0tx54M6NLRI

Treileris 2: https://www.youtube.com/watch?v=tL_AAVuSlsc

Apie menininką:

Matthew Shannon kuria skulptūras ir videofilmus. Anksčiau jo darbų pristatymai buvo surengti „Objectif Exhibitions“ Antverpene, „Stedelijk Museum Bureau“ Amsterdame, „Kadist Foundation“ Paryžiuje ir Australijos šiuolaikinio meno centre Melburne. 

matthewshannon.info

Šiuolaikinio meno centras

Vokiečių 2, LT-01130, Vilnius

Tel: 8 5 2608960, fax: 8 5 2623954

el. paštas: info@cac.lt // www.cac.lt

http://www.facebook.com/cacvilnius

Gražinos Konstancijos Remeikaitės parodos K O S T I U M A S atidarymas

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia į parodos atidarymą:

2015 m. sausio 29 d. 17 val. (2 aukštas)

Gražina Konstancija Remeikaitė

K O S T I U M A S

Parodoje galima susipažindinti su beveik keturis dešimtmečius apimančia dailininkės kūryba.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pirmą kartą pristatys šiais metais naujai įsigytus menininkės kūrinius. Parodoje taip pat galima pamatyti virš penkiasdešimt teatro spektakliams ir kino filmams kurtų kostiumų eskizų, orginalius pirmojo dailininkės spektaklio „Mirties šokis“ (rež. J. Miltinis, 1973), kino filmo „Anglų valsas“ (rež. G. Lukšas, 1982) ir kabareto įkvėptos operetės „Gražioji Elena“ (rež. L. M. Zaikauskas, 1989) kostiumus.

© LTMKM

Parodos SEZONAS'4 atidarymas ir dėst. M. Požerskytė

Gegužės 7 d., trečiadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1) vyks parodos SEZONAS'4 atidarymas. SEZONAS – tai nuo 2011 metų kasmet vykdomas projektas, kuriame pristatomi jaunosios kartos menininkai. Projekto tikslai – ugdyti novatorišką, socialiai aktyvų menininką ir skatinti skirtingose disciplinose kuriančių jaunųjų menininkų bendradarbiavimą. Projekto metu siekiama pažinti Lietuvos meno lauko ypatybes ir pokyčius, analizuoti šiuolaikinio meno istoriją, permąstyti kūrėjo, kuratoriaus ir žiūrovo santykį, skatinti jaunųjų menininkų dalyvavimą, formuojant Lietuvos šiuolaikinio meno kultūrą. 

Šiais metais vyksiantis ketvirtasis SEZONAS grindžiamas diskusijomis ir polemika, apimančia ROMANTIZMO sąvoką, jos reikšmių eksplotavimą, interpretavimą, pritaikymą XXI a. kultūrinių, socialinių, istorinių įvykių, procesų – tiek vietinių, tiek pasaulinių – kontekstui. Atsiradęs amžių sankirtoje, romantizmas fiksavo revoliucijas, kintantį žemėlapį, pokyčius socialinių klasių viduje, politikoje, žymėjo pažangą moksle, šuolius archeologijoje, migracijoje, kultūrinius mainus, visuomeninę mintį, kritiką, permąstė seksualumą, religiją, etc. Pastebima, kad romantizmas, kaip meninė ir filosofinė kryptis, vėl tampa aktualus XXI a. ir ypač domina jaunuosius menininkus, nes iškelia stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo meno kanonų ir maištą prieš socialines konvencijas. 

Todėl SEZONO'4 dalyviai susivienijo, ieškodami atsakymo į klausimą – koks gi yra šių dienų romantizmas? Ar laikas, kuriame gyvename, mąstome ir kuriame, gali būti įvardintas kaip antiromantizmas, postromantizmas, technoromantizmas? 

Parodoje dalyvauja: Linas Blažiūnas, Monika Dirsytė, Laura Grybkauskaitė, Algirdas Jakas, Eglė Karpavičiūtė, Monika Požerskytė, Shaltmira, Vidmina Stasiulytė, Isaiah Urken.

Parodos organizatorius: Dailininkų sąjungos galerija.

Idėjos autorė: Laura Grybkauskaitė.

Parodą kuruoja: Dovilė Daunoravičiūtė, Laura Grybkauskaitė. 

Partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, „5 malūnai“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Grafikos meno centras.

Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Parodos plakatas