Gintautas
Trimakas „IŠĖJIMAI“
2017
m. lapkričio 7 d., 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų
sąjungos (LFS) Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius)
vyks Gintauto Trimako fotografijų parodos „Išėjimai“ atidarymas.
Atidaryme dalyvaus parodos autorius Gintautas Trimakas ir menotyrininkė Agnė
Narušytė.
Gintauto
Trimako kūryba iš Lietuvos fotografijos visumos išsiskiria meditatyvių būsenų
atskleidimu, fenomenologine fotografijos suvokimo patirtimi, į kurią įeina
menininko, kūrinio ir suvokėjo ryšiai bei suvokimo proceso tyrinėjimai.
Anot menotyrininkės
Agnės Narušytės šios serijos fotografijose matosi visada tas pats: į pajūrio
kopą atremti mediniai laipteliai, žolė, pripėduotas smėlis, dangus, iš viršaus
matomos smėlio, jūros ir dangaus juostos kitame kadre ir smėlis, žolė, miškas –
tarpe. /../ Bet gražiausia, kad šis pasikartojimas tik atrodo vienodas. Iš
principo visur tokie patys laiptai skirtingi: vieni su turėklais, kiti be,
vieni naujutėlaičiai, kiti jau gerokai aplūžę, vienur jie griežtai atsiskiria
nuo fono, atitrūkę nuo kopos taip, kad liktų oro tarpas, kitur apnešti smėliu
ir jau jame pamažu nykstantys kaip Kuršių nerijoje buvę kaimai. Ir apačioje
esančio paplūdimio vaizdas nevienodas. Vienur pripėduota daugiau, kitur –
mažiau. Kai kur vaikšto žmonės, kitur stovi du dviračiai, prieš tai išraižę
smėlį lenktais dryžiais. Du dviračiai – kaip suporuotos fotografijos, apskritai
– Trimako mėgstamas skaičius. Ir jūra – vienur lygi, kitur banguota, bangos
didesnės ar mažesnės, raiškiau apibrėžtos putų ar susiliejusios. Ir štai
viename vaizde įvyksta stebuklas – trys lygiagrečios bangos sinchronizuojasi su
kitoje fotografijoje esančių laiptų pakopomis. /../
Kaip ir paties Trimako
fotografavimo veiksmas, kurį jis pakartojo po maždaug keturiolikos metų,
gaudamas tą patį ir ne tą patį rezultatą. Anuomet jūra buvo ramesnė, smėlis –
lygesnis, nebuvo žmonių, o perskyra – griežtesnė, juodas tarpas tarp kadrų, ir
tiek. Dabar, kaskart žvilgtelėdamas atgal, fotografas įterpė trukdį, taip
užakcentuodamas judesį, fizinį kūno buvimą toje vietoje, tamsos triukšmą,
aplink kurį atverti išėjimai suskamba kontrapunktu – tiesiog matai, kaip
judantis žvilgsnis sustoja, kad sugertų erdvę ir šviesą. Kitaip tariant,
dabartinis „Išėjimų“ variantas akcentuoja laiką ir kūno judėjimą. Į ankstesnįjį
dar buvo galima žiūrėti kaip į suporuotus atskirus vaizdus, o dabar nelieka jokių
abejonių – tai ne tiek vaizdai, kiek performanso dokumentacija.
Vienas
iš devintame dešimtmetyje iškilusio menininko tikslų buvo įvertinti fotografiją
kaip objektą. Prasidėję meniniai fotografijos eksperimentai priartino jį prie
abstraktaus idėjinio lygmens bei platesnio fotografijos medijos fenomeno
tyrinėjimo. Trimakas iki šiandien savo kūryboje eksperimentuoja su įvairiomis
fotografinio vaizdo išgavimo technikomis. Pastaroji Trimako kūryba paskatino ir
jaunesnius fotografus eksperimentuoti su pinhole kamera, kaip būdu
sulėtinti žvilgsnį, meditatyviai susitapatinti su aplinka ar abstrahuoti jos
vaizdus.
Gintautas
Trimakas gimė 1958 m. Vilniuje. 1980–1986 m. studijos Vilniaus inžineriniame
statybos institute. Nuo 1986 m. dalyvauja parodose. Nuo 1989 Lietuvos
fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 2000 m. dalyvavo TTL (Trimakas, Treigys,
Lukys) grupės veikloje. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje, gyvena Vilniuje.
Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.
Paroda
veiks iki gruodžio 16 d.
Gintauto Trimako fotografijų galite pažiūrėti ir mūsų bibliotekoje esančiose knygose:
