Bibliotekos naujienos: Lurzer's Archive

Kuku!

Artėjant naujiems mokslo metams į VDK biblioteką atkeliauja ir nauji žurnalų numeriai. Jau šiandien VDK bibliotekoje rasite naujausią Lurzer's Archive numerį :)

Issue 4/2015

Jaunimo Gidas kviečia į Žurnalistikos mokyklą

Klausiate ar tapti žurnalistu per tris mėnesius įmanoma? 
Tikrai taip! - sako Jaunimo Gidas.

Rudens sesijos temos:

• Straipsnių rengimas: kaip turi atrodyti profesionalus straipsnis?
• Interviu rengimas: kuo jis skiriasi nuo straipsnio?
• Fotožurnalistika: spaudos fotografijos niuansai
• Žurnalistiniai tyrimai: tiriamosios žurnalistikos metodai
• Internetinė žiniasklaida: kuo skiriasi darbas interneto tinklalapyje nuo darbo spausdintame leidinyje?
• Darbas su internetinio tinklalapio turinio valdymo sistema: administravimas ir valdymas
• Informacijos rinkimo metodai: iš kur žurnalistas gauna informacijos?
• Žurnalisto etika: kaip neperlenkti „lazdos“
• Žurnalisto šaltiniai: kas gali būti informacijos šaltiniu ir kaip įvertinti, kad tai objektyvu
• Kaip atskirti faktus nuo nuomonių?
• Informacijos gavimo metodai
• Informacijos atranka: kaip atskirti šališką informaciją?
• Darbas redakcijoje: pranešimų spaudai atranka, darbų planavimas, redaktoriaus atsakomybės

12 praktinių susitikimų per 36 valandas su žinomais žurnalistais!

REGISTRACIJA: https://docs.google.com/forms/d/1mgZyRf0MQRjCq7mUSgzpZrdp3RE6DGXL126yVNPy42o/viewform

Papildomos informacijos teirautis: redakcija@jaunimogidas.lt, tel. 862445915, http://jaunimogidas.lt/jg-zurnalistikos-mokyklai-penkeri-rudens-sesija-skelbiama-registracija/ 

Ramunės Pigagaitės parodos „ŽMOGUS. TEATRAS. PORTRETAS“ atidarymas

2015 m. rugpjūčio 18 d. (antradienį) 17.30 val.

„Prospekto“ fotografijos galerijoje kviečiame į

Ramunės Pigagaitės parodos

„ŽMOGUS. TEATRAS. PORTRETAS“

atidarymą

Rugpjūčio 18 d., antradienį, 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Frankfurte prie Maino (Vokietija) gyvenančios lietuvių fotografės Ramunės Pigagaitės paroda „Žmogus. Teatras. Portretas“.

© LFS, Parodos plakatas, 2015

Retrospektyvinio pobūdžio parodoje žiūrovai galės išvysti bemaž visus pagrindinius Vokietijoje kuriančios lietuvių fotografės Ramunės Pigagaitės darbų ciklus – nuo debiutinio „Kaimų gyventojai“ iki žinomiausių „Mano miesto žmonės“, „Valanti moteris“. R. Pigagaitei įprastas spalvotos fotografijos serijas „Upių valdovai“, „Ligoninėje“ pratęs naujausių nespalvotų atvaizdų rinkinys „Rašytojų portretai“.

R. Pigagaitę nesunkiai galėtume priskirti vokiškajai fotografijos mokyklai – dėsninga, nes fotografiją Ramunė studijavo Vokietijoje, Maince, Johanneso Gutenbergo universitete. Jos darbuose lengvai aptiktume vokiškai tradicijai, suformuotai dar Augusto Sanderio ir tęsiamai šiuolaikinių menininkų, tokių kaip Thomas Ruffas, būdingus bruožus – lakonišką centrinę kompoziciją, anonimišką aplinką. Tačiau R. Pigagaitės darbai vis tik netampa šaltomis, moksliškai tipologizuotomis pasirinktų personažų ikonomis. Kiekviename jos darbe įvyksta ir flirtas su žiūrovu, čia tikriausiai pasireiškia antroji autorės specialybė – aktorystė, kurią Ramunė studijavo dar Lietuvoje. Dėl to žiūrėdami į Ramunės Pigagaitės darbus išgyvename tą dvilypumą, regime akivaizdžiai inscenizuotus ir su žiūrovu koketuojančius personažus, bet jie nufotografuoti be galo tiksliai ir metodiškai, taip, kad mes būtume priversti patikėti, jog tai fotografijos iš mokslinio atlaso.

Ramunė Pigagaitė gimė 1966 m. spalio 13 d. Varėnoje. 1984–1988 m. studijavo Vilniaus konservatorijos Aktoriaus meistriškumo katedroje, 1994–2000 m. – Mainco universitete fotografiją. 1988–1991 m. buvo Marijampolės dramos teatro aktorė. Nuo 1991 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Autorę Vokietijoje pristato galerija klauskleinschmidt.de, o darbus įsigijo Literatūros archyvas Marbach, Baden Württenbergische draudimo meno kolekcija, bei daug privačių kolekcininkų Vokietijoje ir Šveicarijoje.

© Ramunė Pigagaitė / Kestutis Kasparavicius / 2012

© Ramunė Pigagaitė / Silke Scheuermann / 2005

Svarbiausi fotografijų ciklai: „Kaimų gyventojai“, „Mano miesto žmonės“, „Valanti moteris“, „Upių valdovai“, „Ligoninėje“, „Rašytojų portretai“.

Paroda veiks iki 2015 m. rugsėjo 12 d.

„Prospekto“ fotografijos galerija

Gedimino pr. 43, Vilnius

Tel: +370 5 2618338

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI  12–16 val.

Bibliotekos naujienos: Style guide, Atelie, Burda

Karščiui atslūgus kviečiame užsukti naujausių numerių paskaityti :)

Kreivės // Vilniaus LGBT kino festivalis

Praėjusią savaitę buvo pristatya šių metų festivalio „Kreivės“ filmų programa, kurią sudaro trys dalys su šešiolika pilnametražių ir septyniais trumpametražiais filmais. Iš viso buv surengta 32 kino seansai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Sudarydami filmų programą festivali organizatoriai siekė atspindėti kuo platesnį LGBT* patirčių ir savivokų spektrą. Išgir̃stì programa pristato šešis filmus LGBT* jaunimui apie LGBT* jaunimą. R. W. Fassbinderio Kreivės – tai keturi kreiviausi vokiečių kino genijaus darbai. Kiti filmai pristatomi Krypčiųprogramoje, pasakojančioje įkvepiančias istorijas iš skirtingų laikotarpių ir vietų. 

Įėjimas į filmų peržiūras – bent 1 ct. Kiek tiksliai – galite spręsti jūs.

Bilietus galėsite įsigyti filmų rodymo vietoje, nurodytoje šalia filmo aprašymo, likus valandai iki pirmojo dienos seanso. Bilietai parduodami tik į tos pačios dienos peržiūras.

Daugiau apie festivalį: http://festivaliskreives.lt/

Filmai: http://festivaliskreives.lt/filmai/ 

Renginiai: http://festivaliskreives.lt/renginiai/

Naujienas sekite: https://www.facebook.com/festivaliskreives 

Filmų ir videodarbų programa „Žmogus. Materija. Mašina“ sudaryta Luko Brašiškio ir Leo Goldsmith

ŠMC kino salė, 2015 m. rugpjūčio 5–16 d.

„Aš esu kino akis, mechaninė akis. Aš, mašina, rodau jums pasaulį, kokį tik aš galiu matyti. [...] be laiko ir erdvės ribų, aš sujungiu taškus visatoje. [...] Mano kelias veda link naujos pasaulio percepcijos sukūrimo.“Dziga Vertovas

Nuo pat savo atsiradimo kinas tarpininkavo tarp žmogaus ir materijos: pirma, siūlydamas naują mechaninę viziją materialiam pasauliui pažinti, antra, suteikdamas naują optiką, skirtą išlaisvinti ar esmiškai perorientuoti žmogaus sensoriumą. Naujojo materializmo filosofijų banga, kilusi pastaraisiais metais, tėra naujausias momentas nuolatinės žmogaus, materijos ir mašinos trianguliacijos, susidūrimų ir hierarchijos nepastovumo permąstymų istorijoje. 

Pasitelkdama šiuolaikinius ir istorinius kūrinius – nuo rusų avangardo iki sensorinės etnografijos (sensory ethnography), struktūralistinio/materialistinio kino, videomeno ir kompiuterinės animacijos – filmų ir videodarbų programa siekia pabrėžti kino aparato prigimties kaitą ir jo nulemtus realaus ir materialaus pasaulio ekrane patyrimo kismus. Programoje apžvelgiama kino pretenzija tapti tobula mašina, išcentrinančia žmogaus atvaizdą, ir/ar steigiančia dialektinį ryšį tarp materialistinio kino ir žiūrovo kūno bei proto. Pabrėžiant fenomenologinę, politinę ir spekuliatyvią medijos technologijų įtaką, šiuose judančių vaizdų programos kūriniuose siekiama suprasti, kaip audiovizualinė medija permąsto pusiausvyrą tarp žmogaus ir materijos, tarp žmogiško ir gamtiško. 

Dalinamės antrosios savaitės programa:

ANTRA SAVAITĖ

Rugpjūčio 12, trečiadienis. „Vaizdo materialumai“, 65 min.

„Pajūrio zonos“ („Littoral Zones“), Sabrina Ratté, Kanada, skaitmeninis formatas, 6 min.

„Paralelė I-IV“ („Parallele I-IV“), Harun Farocki, Vokietija, 2014, skaitmeninis formatas, 44 min.

„Sausas statvamzdis“ („Suchy Pion“), Wojciech Bąkowski, Lenkija, 2012, skaitmeninis formatas, 13 min.

Skaitmeninės architektūrinės erdvės, gamtos ir realybės simuliacijos įgalina patekti į virtualius pasaulius per lėktuvų prieangius, koridorius, monumentus, žemės ir jūros peizažus. Ratté ir Bąkowski paverčia videovaizdus naujomis formomis ir erdvėmis, o Farocki savo paskutiniame užbaigtame kūrinyje pavaizduoja tikroviškumo kompiuterinėje animacijoje istoriją, kuri priartina paralelinį skaitmeninį pasaulį prie mūsų gyvenamojo.


Rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis. „Posthumanistinis kūnas“, 68 min.

„Neįtikėtina mašina“ („The Incredible Machine“), „Bell Labs“/„AT&T“, JAV, 1968, skaitmeninis formatas, 15 min.

„Intymus aštuonkojo gyvenimas“ („The Love Life of the Octopus“), Jean Painlevé, Prancūzija, 1967, 35mm, 14 min.

„Subraižyk laisvą būvį“, George Barber, UK, 1982, skaitmeninis formatas, 6 min.

„Trečiasis kūnas“ („The Third Body“), Peggy Ahwesh, JAV, 2008, skaitmeninis formatas, 9 min.

„Buvę modeliai“ („Former Models“), Benjamin Pearson, JAV, 2013, skaitmeninis formatas, 20 min.

„... peržengtos ribos, galingi susiliejimai ir pavojingos galimybės...“ Donna Haraway, „Kiborgo manifestas“ 

Painlevé intražemiškas mokslinės fantastikos kūrinys atsiranda tuo pat metu kaip ir „Bell Lab“ reklaminis filmas, Orsono Welleso balsu skelbiantis apie kompiuterinio balso gimimą (kuris dar prieš Kubricko HAL išmoksta dainuoti „Daisy Bell [A Bicycle For Two]“). „Subraižyk laisvą būvį“ – beprotiškai džiūgaujanti „scratch video“ estetikos transformuoto kūno vizija, gyvūno, mašinos, žmogaus ir videožaidimo personažo videosintezė, „besirimuojanti“ su Ahwesh „Trečiuoju kūnu“, kur pasitelkiant rastą medžiagą žmonės įsivaizduojami atsidūrę visai šalia naujojo Rojaus sodo. Galiausiai Pearsono spekuliatyvi biografija vaizduoja Robą Pilatusą iš „Milli Vanilli“ kaip korporacinį kloną pop kultūros paveikto žmonijos senėjimo amžiuje. 


Rugpjūčio 14 d., penktadienis. „Taki estetika“, 52 min.

„Skystieji kristalai“ („Cristaux Liquides“), Jean Painlevé, Prancūzija, 1978, 16mm, 6 min.

„Anatema“ („Anathema“), „The Otolith Group“, Didžioji Britanija, 2011, skaitmeninis formatas, 37 min.

„Sąvartynas 16“ („Landfill 16“), Jennifer Reeves, JAV, 16mm, 9 min.

„Vandens vaizdas yra tobula aplinka, kurioje judėjimas gali būti išskirtas iš pajudintojo, arba mobilumas iš paties judėjimo.“ Gilles Deleuze, „Kinas 1: vaizdinys-judėjimas“

Visi trys šiai programai atrinkti filmai siūlo retą galimybę pažvelgti į procesus, vykstančius žmogaus akiai paprastai nematomuose pasauliuose. Jean Painlevé naudoja mikroskopinę optiką dokumentuodamas slėgio ir temperatūros skirtumų veikiamų skystųjų kristalų formavimąsi, tuo tarpu „The Otolith Group“ mąsto apie taktilinį žmogaus ryšį su skystaisiais kristalais, kurie įdiegti į liečiamuosius ekranus, išverčiamus į kerinčios komunikacinio kapitalizmo (communicative capitalism) turbulencijos abstrakcijas. Jennifer Reeves „Savartynas 16“ pristato laipsnišką 16mm juostos fragmentų, palaidotų sąvartyne, vėliau iškastų, užpaišytų ir rodomų skirtingais greičiais, nykimą. Netiesiogiai paliesdami tokias temas kaip pasipriešinimas skaitmeninio kapitalo akseleracijai, į objektus orientuota ekologija, nežmogiški asambliažai, visi trys kūriniai atsiduria tarp dažnai kukliai vertinamos judančios materijos estetikos (aesthetics of materiality in flux) politinės, mokslinės ir fikcinės sričių.


Rugpjūčio 15 d., šeštadienis. „Darbas, materija ir laikas“, 60 min.

„Gamykla“ („Factory“), Sergei Loznitsa, Rusija, 2004, Digi Beta SP, 30 min.

„Kapitalizmas: vaikų darbas“ („Capitalism: Child Labor“), Ken Jacobs, JAV, 2007, skaitmeninis formatas, 14 min.

„Vienos rūšies“ („Single Stream”), Toby Lee, Pawel Wojtasik ir Ernst Karel, JAV, 2015, Blu-ray, 16 min.

Pradedant brolių Lumière'ų filmu „Darbininkai, išeinantys iš Lumière fabriko“ (1895), dirbančiųjų klasės ir darbo sąlygų reprezentacijos kino istorijoje turi gilias tradicijas. Šioje programos dalyje Sergei Loznitsa’os ir Keno Jacobo kūriniai, nors ir iš esmės skirtingomis priemonėmis, atkreipia dėmesį į darbininkų išnaudojimą. Loznitsa kviečia žiūrovą įdėmiai stebėti Rusijos darbininkus, skiriančius savo laiką kasdienėms pareigoms postsovietiniame metalo fabrike. Tuo tarpu Jacob naudoja nepaprastus stroboskopinės šviesos efektus, siekdamas skaitmeniškai atgaivinti stereoskopinę fotografiją, vaizduojančią XIX a. pabaigos Niujorko fabriko grindis, prigrūstas mechanizmų ir vaikų darbininkų. „Vienos rūšies“ – meditatyvus ir abstraktus dokumentinis kūrinys, filmuotas Jungtinėse Amerikos Valstijose esančioje atliekų perdirbimo gamykloje, įsteigia išcentrinį žiūrėjimo tašką, kuris fiksuoja žmogiškų ir nežmogiškų agentų darbą naujojo materializmo ir į objektus orientuotos ekologijos dvasioje.


Uždarymo vakaras
Rugpjūčio 16 d., sekmadienis. „Penktas lygis“, 106 min.

„Penktas lygis“ („Level Five“), Chris Marker, Prancūzija, 1997, Blu-Ray, 106 min

Chriso Markerio „Penktas lygis“ pasakoja moters istoriją, kuomet jai programuojant videožaidimą apie Antrojo Pasaulinio karo metu Japonijoje įvykusį Okinavos mūšį, ji netenka mylimojo. Kūrinys, kuriame sumišę esė filmo, dokumentikos ir mokslinės fantastikos žanrai, yra filosofinis trauminės atminties, tapatybės krizės ir ankstyvosios skaitmeninės kultūros apmąstymas. Derinant mokslinius ir futuristinius kompiuteriu generuotus vaizdus, filme nagrinėjamas ankstyvosios skaitmeninės informacijos funkcionavimas, ypač informacijos konstravimas ir organizavimas siekiant suprasti ir įprasminti praeitį, medijos ir turinio įtampa bei painus žmogaus ir kompiuterio santykis.

Daugiau informacijos: http://www.cac.lt/lt/other/general/15/7684 

Informacijos šaltiniai autorių teisių ir plagiato temomis

Artėjant naujiems mokslo metams dalinamės informacijos šaltiniais, kurie susiję su autorių teisių ir plagiato temomis. 

Autorių teisių vadovas studentams - http://www.whoishostingthis.com/resources/student-copyright/

Plagiato vadovas studentams - http://www.whoishostingthis.com/resources/student-copyright/#page-2 

Daugiau naudingų informacijos šaltinių nuorodų rasite: http://www.lmba.lt/autoriu-teises/nuorodos 

Vytauto Pletkaus fotografijų paroda „GYVENTA“

2015 m. rugpjūčio 4 d. – 22 d.

„Vilniaus“ fotografijos galerijoje veiks

Vytauto Pletkaus fotografijų paroda

„GYVENTA“

Rugpjūčio 4 d., antradienį, Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius) pradeda veikti Vytauto Pletkaus fotografijų paroda „Gyventa“.

Parodoje pristatomi viduriniosios kartos fotomenininko Vytauto Pletkaus darbai, kurių didesnė dalis šiemet publikuota Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus išleistame albume „Tuštėjimai“. Parodoje, kaip ir knygoje autoriaus pastaraisiais metais kurti fotografijų ciklai „Neperspektyvūs projektai“ (2008–2013), „Teritorijos“ (2006–2011), „Išeinantys“ (2005–) ir kt. Tiek atskirų fotografijų ciklų pavadinimai, tiek bendras parodos pavadinimas „Gyventa“ nurodo į būtąjį laiką, o darbuose V. Pletkus mums rodo praėjusio laiko ir buvusios didybės „įkalčius“. Fotografijose žiūrovams rodomi niekam nebepriklausantys pastatai, keistoki urbanistiniai ženklai, beveik siurealistiniai objektai tarsi ir nebeatstovauja šiandienos, bet vis dar yra čia ir visiškai arti mūsų, kad ir kaip mes juos stengtumėmės nurašyti praeičiai. O kaip pastebi menotyrininkė Dr. Agnė Narušytė „Kai pirmą kartą pamačiau Vytauto Pletkaus fotografijas, nustebino jų ypatinga laikysena – tai, kad pažįstamą lietuviškos fotografijos peizažą jis taip nuosekliai padengė kartėliu. Tarsi žiūrėdamas į tą pačią (kaip mano) tikrovę, matytų, jog ji jau iš anksto sugriuvusi, jog vaizdingosios pievos yra tik priedanga, iliuzijos kilimas ant rėkiančios skylės, iš kurios tegali išdygti apanglėję betoniniai stulpai ir surūdiję gelžgaliai.“

© V. Pletkus "Griuvena Vabaliuose", 2009

© V.Pletkus "Negyvenamas namas Jonavoje", 2010

© V.Pletkus "Statiniai Kazimieravos pievose", 2011

Vytautas Pletkus gimė 1955 m. Vilniuje, nuo 2003 yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. „Gyventa“ – 17-toji autoriaus personalinė paroda, dalyvauvo daugiau kaip dvidešimtyje kolektyvinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Svarbiausi fotografijų ciklai „Placebai“ (2013–), „Neperspektyvūs projektai“ (2008–2013), „Teritorijos“ (2006–2011), „Pakraščiai“ (2006–), „Išeinantys“ (2005–), „Kauno tiltai“ (2003–2008). Yra išleistos dvi autorinės Vytauto Pletkaus fotografijų knygos „Tiltai“ (2011) ir „Tuštėjimai“ (2015).­­

Paroda veiks iki 2015 m. rugpjūčio 22 d.

Vilniaus fotografijos galerija

Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius

Tel: +370 5 2611702

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI  12–16 val.

DĖMESIO! PUIKUS ŠANSAS ATLIKTI PRAKTIKĄ LONDONE!

The Deep Splash is one and only video platform that documents Lithuanian emigres working in and around contemporary art, design and architecture. Project is partly supported by Lithuanian Cultural Council.

TheDeepSplash is looking for a communications intern for 4 months, starting from August 15th!

WHO ARE YOU:

- digital native

- knowledge and interest in contemporary art

- knowledge of critical theory

- fluent English

- social media guru - Facebook Twitter Instagram and more

WHAT WE DREAM OF:

that the intern

- acts independently and actively, at least dedicating 1 hour per day (for all social media)

- creates a unique and effective social media strategy and implements it in the way that the content of TheDeepSplash is expanded and promoted, the website get more views

WHAT WE CAN PAY:

300 GBP for 4 months of active involvement (1 hour a day) on top of your usual internship grant (from Erasmus) - if you can get one, we could be pay only modestly and also combining it with Erasmus internship!

PLEASE CONTACT

thedeepsplash@gmail.com with your short bio and contact information by 1st August.

LOFTAS FEST plečiasi ir kviečia prisijungti

Dėmesio! Festivalis LOFTAS FEST plečiasi ir tampa meno ir muzikos patyrimu. Šiemet rengiamas indoor urban festivalis LOFTAS FEST loftų kiemuose!

Taigi, LOFTO komanda ieško įvairaus profilio  menininkų, kurie nori eksponuoti savo darbus (kūriniai bus keliami į dangų ir apšviečiami - pop up galerija urbanistiniame fone). Taip pat kūrėjai bus kviečiami iki festivalio dalyvauti dirbutuvese .

Nepraleisk progos ir savo sumanymus rašyk algina@menufabrikas.lt !

FB adresas: https://www.facebook.com/loftasvilnius/photos/a.

269755009010.142272.244933134010/10153158816884011/?type=1&theater

Kviečiame į A. Budvyčio parodos „IŠKALBINGA TYLA“ atidarymą ir prisiminimų vakarą

2015 m. liepos 21 d. (antradienį) 17.30 val.

„Prospekto“ fotografijos galerijoje kviečiame į

Alfonso Budvyčio parodos „IŠKALBINGA TYLA“

atidarymą / prisiminimų vakarą

Liepos 21 d., antradienį, 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Alfonso Budvyčio (1949–2003) fotografijų paroda „Iškalbinga tyla“. Atidarymo metu bus surengtas prisiminimų vakaras kurį moderuos parodos kuratorė Danguolė Ruškienė, jame ketina dalyvauti Vytautas Balčytis, Audronė Baranauskaitė-Urbakavičienė, Violeta Bubelytė, Raminta Jurėnaitė, Algimantas Kunčius, Rima Mačiulytė, Algirdas Šeškus bei kiti autoriaus kolegos.

Iškalbinga tyla – dvi absoliučiai prieštaringos sąvokos – tyla ir kalbėjimas. Tyla įprastai suvokiama kaip palanki terpė kontempliacijai ar savianalizei. Visam kam, ką surasti ar pasiekti reikalinga ramybė, izoliacija nuo bet kokio garso, bet kokio trikdžio ir įsikišimo. Priešingai – iškalbingumas. Daug sakantis ir todėl paprastai suteikiantis tam tikrą kiekį informacijos. Kalbėjimas nebūtinai reiškia bendravimą, bet visuomet – ištransliavimą minčių, nuomonės, patirties, etc. Dažniausiai tikintis grįžtamojo ryšio. Jam atsiradus, užsimezga pokalbis, įvyksta apsikeitimas nuomonėmis, galop – kontaktas. Būtent tai stebima A. Budvyčio fotografijoje. Kontaktas su lengviau ar sunkiau identifikuojamomis realybės atkarpomis, kuriose lyg ir nieko nevyksta, bet informacijos gaunama stebėtinai daug.

© Alfonsas Budvytis skutimosi peiliukas, 1980

Pati A. Budvyčio fotografijos prigimtis yra dvilypė. Užfiksuotas vaizdas jose – spengiančiai tylus, meditatyvinis, gramzdinantis į gilius apmąstymus. Kartais melancholiškai švelnus, kartais užgauliai provokuojantis. Niekada – agresyvus, bet visada masinantis ieškoti atsakymų. Kad jį pažintum, suvoktum, galiausiai – perprastum. Bet tai – neįmanoma. Tai ir lieka tik siekiamybe. Tylią savo fotografijų prigimtį galbūt galėtų paaiškinti pats autorius. Bet fotografinių vaizdų iššifravimo kodų jis nepaliko. Ir tai yra gerai. Neribodamas savo kūrybos nei laike, nei erdvėje, nei sąvokose-pavadinimuose (jų yra net po kelis kiekvienai fotografijai), jis paliko juos atvirus kiekvienam. A. Budvyčio fotografija ir šiandien transformuojasi, keičiasi, įgauna naujus kontekstus (tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme).

© Alfonsas Budvytis dedikacija Ralfui Gibsonui, 1980

A. Budvytis gyvenimo esmės ieškojo paprastuose kasdieniuose dalykuose, savo aplinkoje. Ne jis vienas tuo metu taip darė, bet fotografiją jis kūrė ypač kruopščiai ir atsakingai. Menininko kūrybos pradžioje fiksuojami žmonės akivaizdžiai nėra padėties ar savo likimo šeimininkai. Jie klaidžiojantys ir ieškantys. Jie amžini keleiviai. Jau pavargę, bet vis dar tebesiilgintys laisvės. Tokios laisvės, kuri žmonėms nepriklauso. A. Budvytis ir pats tai jautė. Sistema, santvarka, įsipareigojimai, tradicijos, rutina ir galiausiai – nuovargis, abejingumas, verčiantys gyvenime užimti ne veikėjo, bet stebėtojo pozicijas. Toks buvo jo fotografijų personažas, nesvarbu kokiame pavidale, nesvarbu, ar tai žmogus, ar daiktas. Fotomenininkas buvo be galo atidus aplinkai. Jis pastebėdavo menkiausius jos pokyčius. Ypač dažnai savo paskutiniuose kūriniuose pats režisuodavo fotografijų siužetus. Jis priskirtinas tiems kūrėjams, kurie ilgai brandina savo idėją ir dar ilgiau ieško sprendimų jai materializuotis. Atkakliai siekia to rezultato, kuris buvo užprogramuotas jų mintyse. Ne tik fotografuojant, bet ir spaudžiant fotografijas popieriuje. Ieškant vaizdo, minties ir spalvos/atspalvio santykio. Būtent to vienintelio, kurio reikia.

© Alfonsas Budvytis gulintis, 1983

A. Budvytis viską, ko jam reikėjo kūrybai, rado šalia savęs. Jis fiksavo tuos žmones, kuriuos sutiko, su kuriais suvedė likimas, bendra patirtis, jausmai. Jis fiksavo prašalaičius. Tuos, kuriuos pamatė. Gal tik akimirką, vos atsigręžęs. Miestus ir vietoves, po kuriuos keliavo. Net ir fotografuodamas tolimas, egzotiškas šalis (Pietryčių Aziją ir kt.), menininkas nesižavėjo neįprastu čionykščiu gyvenimo būdu, architektūra ar augmenija. Jis gilinosi į vietos gyventojų kasdienybę, į svetimšalius žvelgė atvirai ir be nuostabos. Kaip būdamas vienas iš jų. Ir vėliau, kai jo fotografijoje atsirado tylioji gamta, jis fiksavo tai, ką rado savo aplinkoje. Tai, ką pats užaugino ar aptiko vaikštinėdamas po pievą, klaidžiodamas miške. Viską šis autorius galėjo nesunkiai perprasti ir pasitelkti kūrybai. Stebėtina, kad tai buvo dvigubas matymas. Praktinis, kaip žmogaus, neseniai ūkininkaujančio kaime (prieš tai A. Budvytis gyveno Vilniuje), ir kaip menininko, kuris iš rasto paukščio sparno gali sukurti visą fotografinį epą ar bet kurią daržovę paversti nenuginčijamos vertės savo kūrinio herojumi.

© Alfonsas Budvytis Juūos periodo parko restitucija Goniūnų kaime,1997

Farmacijos studijos tarsi iš anksto užprogramavo A. Budvyčio eksperimentus, kurie nuo 1983 m. pasireiškė įvairiais fotografijų spalvinimais, tonavimais ir kt. papildomais efektais. Tačiau jo fotografijų pilkuma ir tada niekur nepradingo. Priešingai, atsiradusios spalvos kontrastuoja su niūriais tonais ir dar labiau juos išryškina. O sąmoningai cituojama nekokybė, tarsi atsitiktinai pateikiami „sugadinti“ kadrai palieka atviros ir paveikios fotografijos įspūdį. Jau gyvendamas kaime, A. Budvytis pasinėrė į savotiškas gamtos studijas. Fiksavo skirtingų faktūrų, spalvų augalus, daržoves, gyvius ir kt. Tai nugramzdindamas juos į vandenį, tai ieškodamas išraiškingo atspindžio stiklo lakšte ar stebėdamas vaizdo deformacijas ledo luite. Viskas buvo pasitelkiama ne tam, kad sukurtų tai, ko nėra realybėje. Bet tam, kad demaskuotų tikrovę, ją apnuogintų ir savotiškai paliudytų niekur nedingstantį jos pirmapradiškumą. A. Budvyčio fotografinis pasaulis – intymus, labai asmeniškas, bet kartu – atviras ir gaivalingas. Kartais šiek tiek ironiškas. Visada maištingas. Jo fotografija niekada neneigia. Joje neaptiksime jokios kritikos, vien švelnią melancholiją, susimąstymą, nuoseklų, atidų ir gilų aplinką tiriantį žvilgsnį. Ji kalba savaip. Ji kalba tyla.

 Kuratorė Danguolė Ruškienė

Alfonsas Budvytis (1949–2003). Gimė 1949 m. Balsėnuose, Švėkšnos valsčiuje (Klaipėdos r.). 1967–1971 m. studijavo farmaciją Kauno medicinos institute. Nuo 1979 m. – Lietuvos fotografijos meno draugijos narys (dabar – Lietuvos fotomenininkų sąjunga). Nuo 1994 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP). 1995 m. ir 2001 m. paskirta Valstybinė meno kūrėjo stipendija. 2002 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureatas. Mirė 2003 m. Goniūnų kaime (Jurbarko r.).

Surengė apie 30 personalinių parodų. Nuo 1979 m. dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Italijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Brazilijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, JAV, Vokietijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje).

Išleista parodų katalogų, atvirukų rinkinių, kūrybos rinktinė „Alfonsas Budvytis 1949-2003. Monografija“ (Sud. R. Jurėnaitė. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas, 2006.). Fotografijos reprodukuotos daugelyje fotografijos ir kt. leidinių, publikuota apie 30 personalinių parodų recenzijų ir kt. straipsnių (lietuvių bei užsienio kalbomis). A. Budvyčio fotografijos saugomos Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Modernaus meno centro, Lodzės (Lenkija) dailės muziejaus, FIAP (Lozana, Šveicarija) ir privačiose kolekcijose.

Svarbiausi fotografijų ciklai

„Vyrų skyrius Nr. 7“ (1984), „Mada“ ir „Vietnamas“ (1986), „Lietuvos kaimeliai“ (1988–1992), „Vilniaus vaizdai“ (1986–1992 m.), „Tylioji gamta“ (nuo 1991), „Juros periodo parko restitucija Goniūnų kaime“ (nuo 1998).

Parodą organizuoja VšĮ „Meno menė“. Partneris – Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

Projektą iš dalies finansuoja LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki 2015 m. rugpjūčio 15 d.

„Prospekto“ fotografijos galerija

Gedimino pr. 43, Vilnius

Tel: +370 5 2618338

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI  12–16 val. 

VDK absolventas Mantas Bartkus: "Tarp biologinio ir mados viruso galima rasti nemažai panašumų"

Šiemet Vilniaus dizaino kolegijos Mados dizaino studijų programą baigęs absolventas Mantas Bartkus 15min.lt teigia, kad "Mados kolekcijos inspiracija gali tapti ir viruso epidemija, kelianti pasaulinę grėsmę". 

Apie kolekcijos idėją ir ateities planus skaitykite: 

http://www.15min.lt/laima/straipsnis/mada/geriausio-2015-m-jaunojo-dizainerio-kolekcija-ikvepe-ebolos-virusas-842-515654 

VDK absolventas Mantas Bartkus su "Jaunojo dizainerio prizas 2015" diplomu

Grafinių komunikacijų dizaino absolventė Karolina Vaikšnytė pasakoja 15min.lt apie stalo žaidimo „Aloizas“ idėją

Sveikiname Vilniaus dizaino kolegijos bakalaurę Karoliną Vaikšnytą, sukūrusią stalo žaidimą „Aloizas“ ir šiemet nugalėjusią komunikacijos kategorijoje jau šeštą kartą surengtame kasmetiniame „Jaunojo dizainerio prizo“ konkurse.

Interviu apie žaidimo idėjos atsiradimą bei ateities planus skaitykite: 

http://www.15min.lt/naujiena/kultura/asmenybe/dizainerei-karolinai-vaiksnytei-sunkiausia-buvo-stebeti-alzheimerio-liga-sergancius-zmones-285-515389

K. Vaikšnytės nuotrauka. Alzheimerio ligos prevencijai ir sergančiųjų lavinimui skirtas žaidimas „Aloizas“, 2015

Mindaugo Gabrėno fotografijų parodos „Back to the City“ atidarymas

2015 m. liepos 8 d. (trečiadienį) 17.30 val.

„Vilniaus“ fotografijos galerijoje kviečiame į

Mindaugo Gabrėno fotografijų parodos „Back to the City“

atidarymą

Liepos 8 d. (trečiadienį) 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19) Vilnius) atidaroma Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Back to the City“. 

Kelis pastaruosius metus Niujorke praleidusio fotomenininko parodoje – 30 darbų arba 15 juodai baltų, juosta sukurtų foto diptikų. Parodoje meistriškai sujungti savita, melancholiška estetika persmelkti gamtos ir miesto peizažų žanrai.

Visos nuotraukos darytos Jungtinėse Valstijose. Pirmoji diptiko pusė Niujorke, antroji –  ne mieste.  „Nemiestas“ – tai ir šalia Niujorko plytinčios dykvietės, ir Arizonos, Jutos, Kalifornijos, Oregono ar Nevados laukiniai peizažai.

„Visada mačiau gijas jungiančias vieną didžiausių pasaulio megapolių ir laukinę gamtą.  Formos, erdvės ir linijos vienodos tiek Manhattano viduryje, tiek Laukiniuose vakaruose. Bandžiau išgryninti jas ir sugretinti. Kiekvieną iš diptikų sieja tam tikras raktas, jį atradus nuotraukos tarsi tampa viena kitos tęsiniu. Nesvarbu, kad vienoje jų – Empire State Building pastatas, o kitoje – Didysis kanjonas“, – sako M. Gabrėnas.

Be vizualinės jungties, ryški ir egzistencinė. „Ar esi labiau vienišas kalnų trobelėje, kur per šimtą mylių nėra žmonių, ar daugiau kaip 8 milijonus gyventojų turinčiame mieste, kur vargiai pereisi 42-ąją gatvę į ką nors neatsitrenkęs? Aš nesistengiu dėlioti pliusų ar minusų, aš tik bandau pabrėžti laukinės gamtos ir civilizacijos bendrumą. Jei sėdi vienas kalnuose ir nori pakalbėti su kuo nors – ieškai interneto. O juk tą patį daro žmonės stovėdami viduryje Times skvero. Skirtumas ne toks jau didelis“, - sako menininkas.

„Back to the City“ – trečioji M. Gabrėno personalinė fotografijų paroda (prieš tai buvusios „Dreamscapes“ (2012 m.) ir „Fantasma“ (2010 m.)). Lietuvio darbai niekada nebuvo geografiškai apriboti. Jo nuotraukos eksponuojamos JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Vokietijos galerijose, darbai publikuojami fotografijai skirtuose leidiniuose. Praėjusiais metais M. Gabrėno kūryba buvo pristatyta Madride vykusiame tarptautiniame fotografijos ir vizualiųjų menų festivalyje PHotoEspaña. Šiuo metu naujausius Mindaugo Gabrėno darbus galima apžiūrėti „Robin Rice“ galerijoje Niujorke.

www.gabrenas.com

Paroda veiks iki 2015 m. liepos 31 d.

Vilniaus fotografijos galerija
Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius

Tel: +370 5 2611702
Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI  12–16 val. 

Asmeninio stilisto (ės) darbo pasiūlymas

Įmonės UAB „Web sistemos“ direktorius, amerikietis verslininkas, ieško asmeninio stilisto (-ės).

Darbo pobūdis – padėti amerikiečių verslininkui sukurti asmeninį stilių iš esamų drabužių, kurių įvairovė yra didelė: 40 kostiumų, 50 marškinių, 20 kelnių, 50 kaklaraiščių, 40 porų batų, 10 paltų.

Drabužiai yra garsių prekinių ženklų, tokių kaip Armani, Zegna, Gucci, Dolce and Gabbana, Ferragamo, Paul Smith, Etro, Burberry’s, Hugo Boss, Diesel ir t.t.

Reikalavimai: išsilavinimas šioje srityje, gera anglų kalba, kūrybiškumas.

Atlyginimas 3 € per valandą.

10 valandų per savaitę.

CV siųsti: newemployee@jeffweber.net