Atnaujintos rekomendacijos rašto darbams

Atsiradus poreikius, rekomendacijomis rašto darbams dalinamės dar kartą.

Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kaip taisyklingai aprašyti naudotą literatūrą, tai yra sudaryti bibliografinį nuorodų sąrašą. Šiuos patarimus lankstinuko pavidalu rasite bibliotekoje prie padalomosios medžiagos. Iškilus klausimas - kreipkitės, rašykite ar užsukite :)

1. Bendrieji reikalavimai tekstui

• Darbai spausdinami kompiuteriu (28-30 eilučių puslapyje), viename vertikaliame A4 formato lapo puslapyje. 
• Paliekamos paraštės: viršuje ir apačioje - 2 cm, iš kairės –  3,5 cm, iš dešinės –  1,5 cm. 
• Spausdinama 12 punktų Times New Roman šriftu. 
• Atskirų dalių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, 14 punktų šriftu. 
• Jeigu darbe pasitaiko specialiųjų simbolių ar rašmenų, kurių kompiuteriu nėra kaip atspausdinti, jie įrašomi ranka. 
• Darbas spausdinamas 1,5 intervalo eilėtarpiu.
• Puslapiai žymimi arabiškais skaitmenimis – apatiniame dešiniajame lapo kampe.
• Pirmieji du puslapiai (antraštinis ir turinys) nenumeruojami, tačiau įvertinami.
• Puslapius numeruokite “insert→page numbers” pagalba, o ne ranka. Menkiausias pataisymas perstums eilutes ir puslapio numeris atsidurs tekste.
• Baigiamieji rašto darbai pateikiami viešam gynimui spausdintiniame pavidale kietame įrišime ir kompaktinio disko pavidale (voke arba aplanke).
• Darbų tekstai turi atitikti šiandieninės lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos normas.
• Užsienietiški vietovardžiai rašomi originalo forma.
• Rusiškos pavardės rašomos lotyniškais rašmenimis be tėvavardžio.

2. Citatos

Cituojama tada, kai kitų autorių mintį norima perteikti pažodžiui. Cituoti kitų autorių mintis iš originalo reikia tiksliai, paliekant tuos pačius skyrybos ženklus. Citatos rašomos kabutėse, o po jų pateikiamos nuorodos į tekstines išnašas. Citatos išskiriamos atskira pastraipa, keičiant šriftą į kursyvą.

Pagrindiniai citavimo proncipai:

Citavimas turi būti sąžiningas;

Citavimo apimtis turi neviršyti citavimo tikslui reikalingo masto;

Cituojant turi būti nurodytas citatos šaltinis ir autorius;

Cituoti galima tik viešai išleistus ar kitaip viešai paskelbtus kūrinius.

Cituojant turi būti įvertinta, ar citata, paimta iš tam tikro konteksto, neiškreipia cituojamo autoriaus minties.                

Rekomenduojama išradingai pateikti citatas, pvz. X šį procesą apibūdina taip; X teigia...; anot X...; X žodžiais tariant; X mano jog...; X pateikia tokią....apibrėžtį; X įsitikinęs, kad....“ ir panašiai.

           

3. Perfrazavimas

Tai kito autoriaus minčių persakymas savais žodžiais. Perfrazuojame visada, kai norime pateikti kito autoriaus mintį, tksliau – minties esmę, ir pažodinė citata nereikalinga. Perfrazavimas yra labiausiai paplitęs būdas naudoti ir remtis kitų autorių mintimis savo tekste.

Perfrazuojama mintis pažymima nuoroda, kurioje įrašoma autoriaus pavardė originalo kalba ir publikacijos metai. Jei autoriaus nėra, nurodomas leidinio pavadinimas originalo kalba ir publikacijos metai. Visa reikiama informacija pateikiama skliausteliuose. 

4. Tekstinės išnašos

Kūrinys, iš kurio paimta citata, moksliniame darbe identifikuojamas išnaša. Tai yra pastaba pateikiama puslapio apačioje. Išnašų tikslas – identifikuoti šaltinį kurį jūs cituojate.

Išnašų pateikimas

Išnašos pateikiamos puslapio apačioje.

Nuoroda tekste:

Cituojamas tekstas¹... cituojamas tekstas².

Nuorodos puslapio apačioje:

¹KAUNAS, Domas. Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius, 1991.

²ŽUKAS, Vladas. Lietuvių knygotyros bruožai. Vilnius, 1989.

Jei pateikiama kartotinė nuoroda į tą patį šaltinį, jį trumpinama, pavyzdžiui:

³KAUNAS, išnaša 1

Išnašos numeruojamos per visą jūsų darbą ištisai, o ne kiekviename puslapyje iš naujo. Išnašos yra pažymimos automatiškai naudojant „References→Insert Footnote“.

5. Iliustracijos

• Lentelės ir paveikslėliai gali būti pateikiami tiek tekste, tiek prieduose. Visos lentelės, paveikslai ir priedai turi būti numeruojami ir turėti pavadinimus. Lentelės ir paveikslai numeruojami atskirai: pvz., (1 lentelė, 1 pav.).
• Iliustracijų (paveikslų, diagramų, schemų) pavadinimus ir numerius rašome apačioje, centruota lygiuote. Pavadinimai rašomi paryškintomis raidėmis 10 punktų Times New Roman šriftu.
• Lentelės ir paveikslai gali užimti tik dalį puslapio. Viename puslapyje galima pateikti kelias lenteles ar paveikslus. Didelės lentelės ir paveikslai pateikiami prieduose.
• Kūrinių pavadinimai tekste rašomi kursyvu. Pavadinimai užsienio kalbomis nebūtinai verčiami į lietuvių kalbą, kadangi dažnai būna daugiaprasmiai ir turi būti rašomas originalia forma.

6. Literatūros  pateikimo tvarka

Literatūros sąraše pateikiamas naudotų šaltinių ir literatūros bibliografinis aprašas. Literatūros ir šaltinių sąrašas – tai abėcėlės tvarka išdėstytų, rašant darbą naudotų (cituotų, perfrazuotų ar bent paminėtų) vadovėlių, monografijų, periodinių leidinių ir internete rastos informacijos bibliografinis sąrašas. Apraše būtina nurodyti knygos ISBN -  tarptautinio standarto unikalųjį knygos numerį, identifikuojantį knygą.

           

6.1. Literatūros aprašo pavyzdžiai:

Knygos

AUTORIUS. Antraštė: paantraštė. Išleidimo vieta ,išleidimo metai, puslapiai, iliustr. (jei yra) ISBN

Vieno autoriaus knyga

NARUŠYTĖ, Agnė. Lietuvos fotografija: 1990-2010. Vilnius: Baltos lankos, 2011, 343 p.,iliustr.ISBN 9789955235200

Dviejų ir daugiau autorių knyga

BAYLEY, Stephen ir kt. Dizainas: matoma inteligencija. Vilnius: Charibdė, 2008, 335 p., iliustr. ISBN 9789955739128

GAIŽUTIS, Algirdas ir kt. Estetikos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. ISBN 9785420016824

Straipsniai ar skyriai iš knygos

AUTORIUS. Knygos dalies antraštė. Iš:  Leidinio AUTORIUS. Leidinioantraštė. Išleidimo vieta, išleidimo metai, puslapiai. ISBN

BULHAK, Jan. Atvaizdo kompozicija. Iš: BULHAK, Jan. Šviesos estetika. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, p. 50-56. ISBN 9789955415763

MICKEVIČIUS, Arūnas. Friedricho Nietzche’s moralės geneologijos samprata. Iš: NIETZSCHE, Friedrich. Apie moralės geneologiją. Vilnius: Pradai, 1996, p. 7-20. ISBN 9986405939  

                                 

Straipsniai žurnale

AUTORIUS. Straipsnio antraštė. Iš: Leidinio antraštė. Išleidimo metai, numeris, puslapiai.

KAVALIAUSKAS, Mindaugas. Portlando profesionalai. Iš: Foto: žurnalas entuziastams, 2012, Nr. 2 (27), p. 20-29.

LEBAS, Chrystel. The Translator of Nature. Iš: Camera Austria, 2010, Nr. 110, p. 11-22.

7. Elektroninių šaltinių pateikimo tvarka

“Google”, “YouTube” ir visos kitos paieškos sistemos – tai dar ne informacijos šaltiniai, o tik lentyna, kur jie sudėti. Aprašui reikia tiesioginių dokumentų pavadinimų ir adresų, kur jie saugomi.

Wikipedia neturėtų tapti jūsų darbo rašymo atspara, nes ją pildo visi, kas netingi, tarp jų – ir jūsų kolegos studentai. Tačiau, jei tema kurią nagrinėjate jums visiškai nauja ir nepažįstama, Wikipedia gali būti puikus pirminis informacijos šaltinis, kurioje rasite raktinius žodžius bei nuorodas į akademinius šaltinius. Patarimas – naudokitės angliška Wikipedia versija. Tačiau atsiminkite, kad yra gerokai rimtesnių šaltinių, pvz., VDK bibliotekos prenumeruojamos elektroninės duomenų bazės.

Būtina nurodyti, kada JŪS paskutinį kartą žiūrėjote cituojamą tinklapį, nes visai galimas dalykas, kad kai darbo vadovas norės jį patikrinti, tinklapis neveiks ir Jūs būsite apkaltinti informacijos “laužimu iš piršto”. Būtinai nurodykite tikslų elektroninio dokumento adresą – kad bet kuris skaitytojas jį nesunkiai rastų.

6.1. Elektroninių šaltinių aprašo pavyzdžiai
AUTORIAUS PAVARDĖ, vardas.  Straipsnio antraštė. Žurnalo antraštė [interaktyvus]. Išleidimo data, leidinio duomenys, puslapiai [prisijungimo data]. Prieiga per: URL adresas. 

Pavyzdžiai

BOSTOCK, Sophie. Moments of Inspiration: Capturing the Creative Spirit at The British Museum. In: Art Book [interaktyvus]. 2010, vol.17, issue 4, p. 7-8 [žiūrėta 2011-04-10]. Prieiga per: EBSCOhost  http://web.ebscohost.com/ ehost/results

DAGIENĖ, Valentina. Informatikos, kaip mokyklinės disciplinos, formavimosi metodologiniai aspektai. In: Informacijos mokslai [interaktyvus]. 2001, nr. 17 [žiūrėta 2011-04-03]. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/ inetleid/inf-mok/17/str4.html

Paskutinio puslapio patarimai

• Nepradėkite įvado nuo objekto. Pirmiausiai pristatykite temą ir jos aktualumą, kad skaitytojas suprastų kam apskritai rašote šia tema ir pasirinkote tokį objektą tirti.
• Nepamirškite, kad bakalauro darbas – ne publicistinis straipsnis, tad venkite jame laikraštinių frazių ir pagiriamųjų žodžių, stenkitės reikšti objektyvią, pagrįstą nuomonę.
• Taip pat bakalauro darbas – ne grožinis ar poezijos kūrinys. Venkite jame emocinių aspektų (“deja”,”tik”, “net”, “labai gražu”) ir gražių, ypač metaforiškų išsireiškimų. Čia kiekvienas žodis tūrėtų reikšti tai, ką reiškia tiesiogiai, o ne perkeltine prasme.
• Nereikia retorinių klausimų (“Ir koks gi šiandieninis interjero dizaineris?), turi būti faktai, teiginiai ir jų komentarai bei argumentai.
• Įsidėmėkite, kad teksto apibendrinimas ir išvados nėra vienas ir tas pats. Teksto apibendrinimas – tarsi santrauka, o išvados – iškeltų uždavinių įvykdymo rezultatai, atsakantys į klausimą: ir kas iš viso to išėjo?

Rekomendacijas parengė VDK bibliotekos vedėja Dalia Balčytytė apžvelgusi Lietuvos aukštųjų mokyklų  taikomas rekomendacijas baigiamiesiems rašto darbams 

Patarimai kaip parašyti gerą esė

Paukštelis pačiulbėjo, kad kai kuriems VDK studentams reikia parašyti esė. Ir ne bet kokią, o gerą! Tad VDK bibliotekos vedėja Dalia Jonikienė ėmėsi parašyti jums patarimus kaip parašyti gerą esė :) Linkime informatyvaus skaitymo, o jei kils klausimų - rašykite, skambinkite, užsukite :)

Esė kildinamas iš prancūziško žodžio essayer, kuris reiškia bandyti, essai – bandymas. Būtent tokia pirminė žodžio reikšmė tarsi šiek tiek atpalaiduoja ir leidžia priimti šį žodį, kaip nuorodą į neįpareigojantį kūrinį, kuriuo save tik išbandome, dėliodami mintis. Deja, iš šio žodžio pirminės sampratos rašant realiai lieka tik tiek, kad jis teikia daugiau laisvių rašytojui, nei kito žanro tekstas. Geras esė turi aiškią idėją, savo logiką, išbaigtumą, savitą originalų minčių dėstymo stilių. Esė gali būti labai įvairus: publicistinis, asmeninis, literatūrinis, mokslinis, taip pat skirtingas savo temomis – geografinis kelioninis, istorinis informacinis, kultūrinis ir kt. 

Kyla klausimas, kaip pasiekti tokį lygį, kuriame būtų galima susieti aiškią mintį su tarsi neįpareigojančiu bandymu, griežtą logiką su spontaniškomis asmeninėmis įžvalgomis. Prieš rašant, pirmiausia būtina pagalvoti apie savo skaitytoją ir apmąstyti savo pažiūras, nuomonę, kiek jos yra subjektyvios ir gali būti kitiems įdomios ar suprantamos. O toliau pasitelkiamos kelios esė rašymo strategijos.

Rašydamas esė studentas turi perskaityti daug literatūros pasirinkta tema ir aiškiai bei argumentuotai išdėstyti savo kritinį požiūrį į mokslinėje literatūroje pateikiamus teiginius, nagrinėjamas problemas. Jis turi pats analizuoti jas, pasiūlyti sprendimo būdus, nustatyti būsimų tyrimų kryptis, pakviesti į diskusiją. Esė be argumentų (lot. argumentum – „įrodymo pagrindas“) – tai ne esė, o neaiškios paskirties rašinėlis. 

Esė yra laisvos kompozicijos darbas, tačiau skiriami keli pagrindiniai jo etapai: 

• temos pasirinkimas, 
• įvadas, pagrindinė dalis, 
• literatūros ir elektroninių šaltinių sąrašas,
• priedai.

I. Temos pasirinkimas 

Dažniausiai studentai renkasi temą iš dėstytojo pasiūlytų temų sąrašo, tačiau, darbo vadovui pritarus, studentas gali pasiūlyti savo originalią, gerai išmanomą arba jį dominančią temą.

Pasirinkę ar pasiūlę jums įdomią temą darbo procesą 

• pradėkite nuo literatūros paieškos, išsiaiškinkite, ar bus pakankami literatūros šaltinių jūsų esė parašyti; 
• atidžiai apsvarstykite su esė susijusius klausimus, problemas; 
• atsakykite į klausimus, kokios prielaidos, koks bendras požiūris vyrauja pasirinkta tema, kokie su ja susiję terminai, atraminiai žodžiai; 
• nuspręskite, kokios nuomonės, mintys turėtų būti būtinai išsakytos, kurios iš jų plėtojamos arba tik paminimos.

II. Įvadas 

Anot Aristotelio, pradžia – daugiau negu pusė viso darbo. Trumpoje (vienos ar dviejų pastraipų) įvadinėje dalyje pristatykite esė temą, problemą, o jos pabaigoje – su aptariamu dalyku susijusią tezę. Stenkitės sukelti skaitytojo susidomėjimą, suformuluoti intrigą.

III. Pagrindinė dalis 

Nors esė rašymo forma gana laisva, egzistuoja keli būtini pagrindinės dalies (teksto) struktūriniai elementai. 

• Laikytis plano ir pagrindinių tezių bei jų argumentų, nuosekliai jungti pastraipas.
• Stebėti, ar visi argumentai veda prie išvadų ir apibendrinimo.

Kiekviena nauja mintis rašoma iš naujos pastraipos (apie 100 žodžių) arba kelių pastraipų. Minčių seka gali būti priežastinė išvestinė, lyginamoji arba tiesiog teminė, pvz., apie tą patį objektą pirmoje pastraipoje (keliose pastraipose) kalbėti istoriškai, antroje – estetiškai, trečioje – etiškai, arba pirmoje – egzistenciškai, antroje – socialiai, trečioje – kultūriškai, arba pirmoje – lokaliai, antroje – globaliai, trečioje – asmeniškai. 

Kiekviena pastraipa turi turėti jungtį su kita pastraipa. Jei ta pati mintis plėtojama per dvi pastraipas, žiūrima, kodėl: ar jos viena kitą papildo, ar plėtojama priešinga linkme. Jei papildo, tai koks esminis jų skirtumas, kodėl jos atskirtos viena nuo kitos. 

Jei norima įvertinti kelių skirtingų perspektyvų argumentus, sumuojami „už“ ir „prieš“ argumentai iki prieinama prie išvadų.

Kiekviena mintis pateikiama aiškiai, negalvojant, kad skaitytojas pats viską supras arba viską žino. 

Suderinami esminiai teiginiai, mintys ir jų išdėstymas, pasitikrinant, kas užėmė svarbiausią vietą, ar reikiama mintis. Ar jos neužgožė antraeilės reikšmės mintis ir mažiau reikšmingos pastraipos?

Patikrinama apimtis (gali būti nuo visai trumpo iki vidutiniško (apie 2 000 žodžių), t. y. 20 pastraipų, o kartais ir ilgesnis esė). Nereikalingų sakinių rekomenduojama atsisakyti.

Patikrinama, ar nuosekliai sujungta informacija, panaudoti pavyzdžiai, argumentai, citatos, suderintas pasakojimo laikas (esamasis, būtasis, būsimasis).

IV. Literatūros ir elektroninių šaltinių sąrašas

Dėl citavimo svarbos jie turi būti pateikiami griežtai pagal nustatytą tvarką. Tvarką rasite VDK bibliotekoje arba VDK bibliotekos tinklaraštyje įraše, pavadinimu Patarimai rašto darbams.

V. Priedai 

Prieduose pateikiama pagrindinę darbo dalį papildanti informacija (sunumeruotos lentelės, paveikslai, schemos), tekste turi būti pateikiamos nuorodos į tam tikrus priedus. 

Sėkmė bus garantuota, jeigu laikysitės toliau pateikiamų bendrųjų gero esė principų.

1. Aiški struktūra:

• Sudarykite paprastą darbo planą ir kur įmanoma pasižymėkite pastabas. Rašydami planą nuolatos jį peržvelkite ir pataisykite. 
• Įsitikinkite, kad žinote, kurlink plėtojamos esė išsakomos mintys, t. y., kokių išvadų siekiate. Išvadas susiekite su įvadine dalimi. Išvados nėra atskiriamos atskira dalimi, yra sudedamoji pagrindinės dalies dalis. 

2. Turinys atitinka esė pavadinimą 

• Nerašykite visko, kas jums žinoma ar girdėta pasirinkta tema. 
• Stenkitės atsakyti į darbo pradžioje suformuluotą tikslą. 

3. Esė pavadinimas prisimenamas visais jo rašymo etapais 

• Visada prisiminkite darbo pavadinimą. 
• Kiekviena pastraipa turi paliesti konkrečius pasirinktos temos aspektus.

4. Vengiama šališkumo 

• Pateikite nuomonių ir vertinimų įvairovę. 
• Apgalvokite, kokie argumentai pagrįs jūsų mintis (kokie veiksniai, prielaidos būdingi jūsų argumentams). 

5. Pademonstruojamas žinių gilumas 

• Kruopščiai išanalizuokite nagrinėjamą problemą, atskleiskite, kad ją suprantate. 
• Venkite vadovėliuose ir paskaitų metu išdėstytos medžiagos. 
• Nenaudokite su esė tema nesusijusios medžiagos. 
• Savo teiginius paremkite tinkamais pavyzdžiais. 
• Cituokite taikliai, tačiau saikingai. 
• Vietoje argumentų nepateikite pavienių nuomonių sąrašo. 

6. Naudojami sudėtingesni analizės ir vertinimo metodai 

• Nagrinėjamą medžiagą padalykite į atskiras dalis, padėsiančias atskleisti tiriamų dalykų esmę. 
• Vartokite tinkamas sąvokas. 
• Atidžiai ir kritiškai įvertinkite argumentus. Pažymėkite, kurie argumentai, jūsų nuomone, svarbiausi, pagrįskite kodėl. 
• Venkite abstrakčių apibendrinimų. 

7. Rašoma akademine kalba 

• Aiškiai (vartokite tinkamus terminus). 
• Glaustai (pateikite kondensuotą informaciją). 
• Suprantamai (vartokite paprastus žodžius). 
• Venkite žargono. 
• Akademinis darbas nerašomas antruoju asmeniu (tu pareiškei, tavo teiginiai ir pan.). Patartina nerašyti ir pirmuoju asmeniu (aš manau, mano manymu ir pan.). 

Svarbu: svetimų idėjų pateikimas kaip savų iš esmės reiškia intelektinės nuosavybės vagystę (Greetham, 2008). Plagijavimo pavojus slypi tuomet, kai esė rašomas skubotai, „pametant“ pateikiamų minčių autorius, kitaip tariant, nesilaikant citavimo taisyklių. 

Pora patarimų, apie tai, kaip rašyti esė:

• Niekada nebaikite pastraipos pavyzdžiu arba citata.
• Nebijokite rašyti visko labai aiškiai. Dar niekam pažymys nebuvo numažintas už tai, kad tekstas buvo per aiškus.
• Trumpos dėstymo pastraipos pabaigoje visada užsiminkite apie tai, kas bus rašome sekančioje pastraipoje. Ši užuomina dar vadinama sakiniu-tiltu. Tai kaip tiltas tarp dviejų atskirų dėstymo pastraipų. Jo pagalba išvengsite vadinamų minties šuolių.

© Patarimus parengė VDK Informacijos ir Karjeros centro vedėja Dalia Jonikienė.