Atnaujintos rekomendacijos rašto darbams

Atsiradus poreikius, rekomendacijomis rašto darbams dalinamės dar kartą.

Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kaip taisyklingai aprašyti naudotą literatūrą, tai yra sudaryti bibliografinį nuorodų sąrašą. Šiuos patarimus lankstinuko pavidalu rasite bibliotekoje prie padalomosios medžiagos. Iškilus klausimas - kreipkitės, rašykite ar užsukite :)

1. Bendrieji reikalavimai tekstui

• Darbai spausdinami kompiuteriu (28-30 eilučių puslapyje), viename vertikaliame A4 formato lapo puslapyje. 
• Paliekamos paraštės: viršuje ir apačioje - 2 cm, iš kairės –  3,5 cm, iš dešinės –  1,5 cm. 
• Spausdinama 12 punktų Times New Roman šriftu. 
• Atskirų dalių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, 14 punktų šriftu. 
• Jeigu darbe pasitaiko specialiųjų simbolių ar rašmenų, kurių kompiuteriu nėra kaip atspausdinti, jie įrašomi ranka. 
• Darbas spausdinamas 1,5 intervalo eilėtarpiu.
• Puslapiai žymimi arabiškais skaitmenimis – apatiniame dešiniajame lapo kampe.
• Pirmieji du puslapiai (antraštinis ir turinys) nenumeruojami, tačiau įvertinami.
• Puslapius numeruokite “insert→page numbers” pagalba, o ne ranka. Menkiausias pataisymas perstums eilutes ir puslapio numeris atsidurs tekste.
• Baigiamieji rašto darbai pateikiami viešam gynimui spausdintiniame pavidale kietame įrišime ir kompaktinio disko pavidale (voke arba aplanke).
• Darbų tekstai turi atitikti šiandieninės lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos normas.
• Užsienietiški vietovardžiai rašomi originalo forma.
• Rusiškos pavardės rašomos lotyniškais rašmenimis be tėvavardžio.

2. Citatos

Cituojama tada, kai kitų autorių mintį norima perteikti pažodžiui. Cituoti kitų autorių mintis iš originalo reikia tiksliai, paliekant tuos pačius skyrybos ženklus. Citatos rašomos kabutėse, o po jų pateikiamos nuorodos į tekstines išnašas. Citatos išskiriamos atskira pastraipa, keičiant šriftą į kursyvą.

Pagrindiniai citavimo proncipai:

Citavimas turi būti sąžiningas;

Citavimo apimtis turi neviršyti citavimo tikslui reikalingo masto;

Cituojant turi būti nurodytas citatos šaltinis ir autorius;

Cituoti galima tik viešai išleistus ar kitaip viešai paskelbtus kūrinius.

Cituojant turi būti įvertinta, ar citata, paimta iš tam tikro konteksto, neiškreipia cituojamo autoriaus minties.                

Rekomenduojama išradingai pateikti citatas, pvz. X šį procesą apibūdina taip; X teigia...; anot X...; X žodžiais tariant; X mano jog...; X pateikia tokią....apibrėžtį; X įsitikinęs, kad....“ ir panašiai.

           

3. Perfrazavimas

Tai kito autoriaus minčių persakymas savais žodžiais. Perfrazuojame visada, kai norime pateikti kito autoriaus mintį, tksliau – minties esmę, ir pažodinė citata nereikalinga. Perfrazavimas yra labiausiai paplitęs būdas naudoti ir remtis kitų autorių mintimis savo tekste.

Perfrazuojama mintis pažymima nuoroda, kurioje įrašoma autoriaus pavardė originalo kalba ir publikacijos metai. Jei autoriaus nėra, nurodomas leidinio pavadinimas originalo kalba ir publikacijos metai. Visa reikiama informacija pateikiama skliausteliuose. 

4. Tekstinės išnašos

Kūrinys, iš kurio paimta citata, moksliniame darbe identifikuojamas išnaša. Tai yra pastaba pateikiama puslapio apačioje. Išnašų tikslas – identifikuoti šaltinį kurį jūs cituojate.

Išnašų pateikimas

Išnašos pateikiamos puslapio apačioje.

Nuoroda tekste:

Cituojamas tekstas¹... cituojamas tekstas².

Nuorodos puslapio apačioje:

¹KAUNAS, Domas. Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius, 1991.

²ŽUKAS, Vladas. Lietuvių knygotyros bruožai. Vilnius, 1989.

Jei pateikiama kartotinė nuoroda į tą patį šaltinį, jį trumpinama, pavyzdžiui:

³KAUNAS, išnaša 1

Išnašos numeruojamos per visą jūsų darbą ištisai, o ne kiekviename puslapyje iš naujo. Išnašos yra pažymimos automatiškai naudojant „References→Insert Footnote“.

5. Iliustracijos

• Lentelės ir paveikslėliai gali būti pateikiami tiek tekste, tiek prieduose. Visos lentelės, paveikslai ir priedai turi būti numeruojami ir turėti pavadinimus. Lentelės ir paveikslai numeruojami atskirai: pvz., (1 lentelė, 1 pav.).
• Iliustracijų (paveikslų, diagramų, schemų) pavadinimus ir numerius rašome apačioje, centruota lygiuote. Pavadinimai rašomi paryškintomis raidėmis 10 punktų Times New Roman šriftu.
• Lentelės ir paveikslai gali užimti tik dalį puslapio. Viename puslapyje galima pateikti kelias lenteles ar paveikslus. Didelės lentelės ir paveikslai pateikiami prieduose.
• Kūrinių pavadinimai tekste rašomi kursyvu. Pavadinimai užsienio kalbomis nebūtinai verčiami į lietuvių kalbą, kadangi dažnai būna daugiaprasmiai ir turi būti rašomas originalia forma.

6. Literatūros  pateikimo tvarka

Literatūros sąraše pateikiamas naudotų šaltinių ir literatūros bibliografinis aprašas. Literatūros ir šaltinių sąrašas – tai abėcėlės tvarka išdėstytų, rašant darbą naudotų (cituotų, perfrazuotų ar bent paminėtų) vadovėlių, monografijų, periodinių leidinių ir internete rastos informacijos bibliografinis sąrašas. Apraše būtina nurodyti knygos ISBN -  tarptautinio standarto unikalųjį knygos numerį, identifikuojantį knygą.

           

6.1. Literatūros aprašo pavyzdžiai:

Knygos

AUTORIUS. Antraštė: paantraštė. Išleidimo vieta ,išleidimo metai, puslapiai, iliustr. (jei yra) ISBN

Vieno autoriaus knyga

NARUŠYTĖ, Agnė. Lietuvos fotografija: 1990-2010. Vilnius: Baltos lankos, 2011, 343 p.,iliustr.ISBN 9789955235200

Dviejų ir daugiau autorių knyga

BAYLEY, Stephen ir kt. Dizainas: matoma inteligencija. Vilnius: Charibdė, 2008, 335 p., iliustr. ISBN 9789955739128

GAIŽUTIS, Algirdas ir kt. Estetikos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. ISBN 9785420016824

Straipsniai ar skyriai iš knygos

AUTORIUS. Knygos dalies antraštė. Iš:  Leidinio AUTORIUS. Leidinioantraštė. Išleidimo vieta, išleidimo metai, puslapiai. ISBN

BULHAK, Jan. Atvaizdo kompozicija. Iš: BULHAK, Jan. Šviesos estetika. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, p. 50-56. ISBN 9789955415763

MICKEVIČIUS, Arūnas. Friedricho Nietzche’s moralės geneologijos samprata. Iš: NIETZSCHE, Friedrich. Apie moralės geneologiją. Vilnius: Pradai, 1996, p. 7-20. ISBN 9986405939  

                                 

Straipsniai žurnale

AUTORIUS. Straipsnio antraštė. Iš: Leidinio antraštė. Išleidimo metai, numeris, puslapiai.

KAVALIAUSKAS, Mindaugas. Portlando profesionalai. Iš: Foto: žurnalas entuziastams, 2012, Nr. 2 (27), p. 20-29.

LEBAS, Chrystel. The Translator of Nature. Iš: Camera Austria, 2010, Nr. 110, p. 11-22.

7. Elektroninių šaltinių pateikimo tvarka

“Google”, “YouTube” ir visos kitos paieškos sistemos – tai dar ne informacijos šaltiniai, o tik lentyna, kur jie sudėti. Aprašui reikia tiesioginių dokumentų pavadinimų ir adresų, kur jie saugomi.

Wikipedia neturėtų tapti jūsų darbo rašymo atspara, nes ją pildo visi, kas netingi, tarp jų – ir jūsų kolegos studentai. Tačiau, jei tema kurią nagrinėjate jums visiškai nauja ir nepažįstama, Wikipedia gali būti puikus pirminis informacijos šaltinis, kurioje rasite raktinius žodžius bei nuorodas į akademinius šaltinius. Patarimas – naudokitės angliška Wikipedia versija. Tačiau atsiminkite, kad yra gerokai rimtesnių šaltinių, pvz., VDK bibliotekos prenumeruojamos elektroninės duomenų bazės.

Būtina nurodyti, kada JŪS paskutinį kartą žiūrėjote cituojamą tinklapį, nes visai galimas dalykas, kad kai darbo vadovas norės jį patikrinti, tinklapis neveiks ir Jūs būsite apkaltinti informacijos “laužimu iš piršto”. Būtinai nurodykite tikslų elektroninio dokumento adresą – kad bet kuris skaitytojas jį nesunkiai rastų.

6.1. Elektroninių šaltinių aprašo pavyzdžiai
AUTORIAUS PAVARDĖ, vardas.  Straipsnio antraštė. Žurnalo antraštė [interaktyvus]. Išleidimo data, leidinio duomenys, puslapiai [prisijungimo data]. Prieiga per: URL adresas. 

Pavyzdžiai

BOSTOCK, Sophie. Moments of Inspiration: Capturing the Creative Spirit at The British Museum. In: Art Book [interaktyvus]. 2010, vol.17, issue 4, p. 7-8 [žiūrėta 2011-04-10]. Prieiga per: EBSCOhost  http://web.ebscohost.com/ ehost/results

DAGIENĖ, Valentina. Informatikos, kaip mokyklinės disciplinos, formavimosi metodologiniai aspektai. In: Informacijos mokslai [interaktyvus]. 2001, nr. 17 [žiūrėta 2011-04-03]. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/ inetleid/inf-mok/17/str4.html

Paskutinio puslapio patarimai

• Nepradėkite įvado nuo objekto. Pirmiausiai pristatykite temą ir jos aktualumą, kad skaitytojas suprastų kam apskritai rašote šia tema ir pasirinkote tokį objektą tirti.
• Nepamirškite, kad bakalauro darbas – ne publicistinis straipsnis, tad venkite jame laikraštinių frazių ir pagiriamųjų žodžių, stenkitės reikšti objektyvią, pagrįstą nuomonę.
• Taip pat bakalauro darbas – ne grožinis ar poezijos kūrinys. Venkite jame emocinių aspektų (“deja”,”tik”, “net”, “labai gražu”) ir gražių, ypač metaforiškų išsireiškimų. Čia kiekvienas žodis tūrėtų reikšti tai, ką reiškia tiesiogiai, o ne perkeltine prasme.
• Nereikia retorinių klausimų (“Ir koks gi šiandieninis interjero dizaineris?), turi būti faktai, teiginiai ir jų komentarai bei argumentai.
• Įsidėmėkite, kad teksto apibendrinimas ir išvados nėra vienas ir tas pats. Teksto apibendrinimas – tarsi santrauka, o išvados – iškeltų uždavinių įvykdymo rezultatai, atsakantys į klausimą: ir kas iš viso to išėjo?

Rekomendacijas parengė VDK bibliotekos vedėja Dalia Balčytytė apžvelgusi Lietuvos aukštųjų mokyklų  taikomas rekomendacijas baigiamiesiems rašto darbams 

Taisyklingo citavimo svarba arba Apie citavimą labai rimtai

Pagal Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą[1], citata esti „palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus origanale“. 

Kaip matyti, citatos apibrėžime išryškėja ir citavimo tikslai:

• pagrįsti ir įrodyti jūsų mintis;
• padaryti tas mintis suprantamas;
• teikti nuorodą į kito autoriaus mintis. 

Paprastai tariant, citavimas yra kito autoriaus kūrinio dalies panaudojimas jūsų kūrinyje. Ką gi laikome kūriniu? Kūrinys turi tam tikrus kūriniui būdingus kriterijus – originalumas, kūrybinės intelektinės veiklos rezultatas, literatūros, meno ar mokslo kūrinys, išreikštas objektyvia forma, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Vadinasi, citavimui gali būti naudojamas ne tik mums tradiciškai suvokiamas citavimo šaltinis – autoriaus mintys išreikštos tekstu knygoje, žurnale, straipsniuose, bet kūrinių dalys, esančios internete ar duomenų bazėse. 

Netaisyklingo citavimo grėsmė. Cituojant yra naudojama tam tikra kito autoriaus kūrinio dalis. To kūrinio autorius turėdamas asmenines neturtines teises, visuomet turi teisę į autoriaus vardą, tai reiškia, teisę reikalauti, jog bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas ir autorius ar jo pseudonimas. Tuo pačiu autorius turi teisę į kūrinio neliečiamybę, kas reiškia, jog autorius turi teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio iškraipymui ar pakeitimui. Netaisyklingai cituojant atsiranda ne tik galimybė tapti kito autoriaus minčių ir kūrinio vagimi, bet ir iškraipyti autoriaus kūrinio vientisumą. 

Cituoti kūrinio dalį (tai yra, atgaminti tam tikro kūrinio dalį) galima tiek originalo kalba, tiek ją verčiant. Cituoti leidžiama tik viešai paskelbtus kūrinius, kurie teisėtai gali būti prieinami kitiems visuomenės nariams (pvz. dėstytojų paskaitų, rankraščių, kurie kitiems visuomenės nariams neprieinami, cituoti negalima). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nurodoma, jog cituoti=atgaminti kūrinio dalį kitame kūrinyje, galima be to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas (citavimas) yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto. Svarbu atsiminti, jog citavimui yra keliami kriterijai – būtina ir pakankama. Todėl cituojant, atkreipkite dėmesį į citavimo mastą ir paklauskite savęs- "Ar cituojama tikrai ne per daug?, "Ar šioje vietoje cituoti yra būtina?". 

Dar kartelį paminėsime, jog cituojant yra būtina nurodyti citatos šaltinį ir kūrinio autorių. Citatų gausa dar nereiškia, jog jūsų darbas kokybiškas ir unikalus, net jei ir taisyklingai cituojama, būtina, kad citavimo mastas atitiktų citavimo tikslui reikalingą mastą, atitiktų citavimui keliamus tikslus. Negalima cituoti, kad „pagražinti“ tekstą, „čia šiaip va labai tinka ir graži mintis“ arba „užtektų gal ir vieno sakinio, bet pacituosiu pusę lapo, tai bus daugiau ženklų“. Paprasčiausiai tai neatitinka Įstatyme keliamų citavimo tikslų.

Plagiatas. Kontempliatas. Plagiatas – kito autoriaus darbo kūrinio kopija, jo dalių naudojimas (atgaminimas) savo kūrinyje. Galimi du plagiato atvejai: kuomet kūrinys ar jo dalys yra naudojamos kaip savo, tai yra nenurodant jo šaltinio ir autoriaus, arba nurodant šaltinį ir autorių. Na kai niekas nenurodoma, tai lyg ir aišku - kito minčių ir kūrybos rezultato vagystė. O kuomet nurodomas šaltinis ir autorius? Tuomet irgi plagiatas, nes to negalima laikyti citata, kadangi yra pažeidžiami citavimo kriterijai: sąžiningumas, masto neviršijimas citavimo tikslui. Rašydami baigiamąjį darbą atkreipkite dėmesį į tai, cituokite sąžiningai, taisyklingai ir tikslingai. Kontempliatas – iš atskirų kūrinių ar jų teksto dalių sudarytas vienas kūrinys. Kopijuojant, iškraipant ir keičiant kitų autorių kūrinius ar jų dalis, pažeidžiama viena iš autorių neturtinių teisių – teisę į kūrinio vientisumą. Toks kopijavimas taip pat yra laikomas plagijavimu. 

EPAS. Vilniaus dizaino kolegijoje yra diegiama baigiamųjų darbų plagiato patikros sistema. Jos metu visų absolventų baigiamieji darbai bus keliami į bendrą Lietuvos aukštųjų mokyklų plagiato patikros sistemą, kurioje bus darbai tikrinami ne tik tarpusavyje, bet ir su ankstesnių kolegų baigiamaisiais darbais. 

________________________________

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Vilnius, 2003 [žiūrėta 2014 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=207199&Condition2=