Nauji leidiniai VDK bibliotekoje: I

Kviečiame susipažinti su naujais leidiniais VDK bibliotekoje. Visus naujus leidinius nuo šiandien galite rasti Naujienų lentynoje ;)

Create your own online store (using Wordpress)
in a weekend,  A. Moore, 2014.

The art of fashion draping,
C. Amaden-Crawford, 2012.

Color matching: using color in
graphic design, W. Shaoqiang, 2014.

Architectural styles: a visual guide,
O. Hopkins, 2014.

All about mags, 2014.

Interface design: an introduction to visual
communication in ui design, D. Wood, 2014.

User experience design: creating design
users really love, G. Allanwood, P. Beare, 2014.

Advertising for people who don't
like advertising, Kesselkramer, 2013.

Creative bags: shape, material, function, 2014.

Casual sweet clothes: favourite pieces
for every day, N. Sasahara, 2010.

Connect: design for an empathic society, 2013.

Festivalis nowJapan ieško savanorių

Daugiau info: http://www.nowjapan.lt/prisijunk/ 

Bibliotekos naujienos: FRAME magazine ir Style Guide

Nuo šiandien VDK bibliotekoje skaityti kviečiame naujus FRAME magazine ir Style Guide žurnalų numerius. 

FRAME magazine. Issue 104

Style Guide. Issue 05

Suskaičiuota tyla. Muziejų naktis.

Gegužės 16 d., tarptautinės akcijos „Muziejų naktis 2015“ metu, Venclovų namai-muziejus kviečia į performansų ir dokumentinių filmų peržiūrų vakarą.

Performansus atliks menininkės Židrija Janušaitė ir Vaida Tamoševičiūtė. 

Ž. Janušaitė 2010 m. baigė VDA KDF Tapybos studiją, įgijo meno magistro laipsnį. Dirba tapybos, performanso, žemės meno srityse. Venclovų namuose- muziejuje ji pristatys performansą „Kita tyla“: „Tradicijos, tam tikros gyvenimo taisyklės, reklama įvairiausias perdavimo būdais bando įrėminti, tarsi gražiai „supakuoti“, tuo pačiu lyg ir suteikti saugumo. Skirtingos tylos: viduje, kur esu laisva ir ten, už supakuoto paviršiaus. Ir ta kita tyla, esanti mano viduje, suteikia jėgos išsilaisvinti nuo „gražiai supakuotos“ būsenos.“

V. Tamoševičiūtė 2008 m. baigė tapybos magistrantūros studijas VDA KF, pastaraisiais metais daugiausia kuria aplinkos meno ir performanso srityse. Nuo 2011 m. yra viena iš festivalio Kaune „CREATurE Live Art“ kuratorių. Organizuoja ir kitus performanso meno renginius, dėsto performansą VDA Kauno fakultete. Venclovų namuose- muziejuje išvysime Vaidos performansą, skirtą laikui. Ar jį galima suskaičiuoti?

P.s. Filmai: Karel Reisz dokumentintinė juosta apie šiuolaikinio šokio pradininkę Isadorą Duncan „Isadora“ (1968 m.), o kitas - lieka paslapty iki šeštadienio! 

Kiti Muziejų nakties 2015 renginiai: 

http://www.muziejai.lt/Aktualijos/images2015/muzieju_diena_naktis_2015_tekstas.pdf

Nauja Bookboon el. knyga

VDK Karjeros centras siūlo susipažinti su Bookboon.com elektroninėmis knygomis, skirtomis CV rašymo bei darbo pokalbių įgūdžių tobulinimui ir kitomis temomis. Šiuo metu siūlome paskaityti naujausią nemokamą elekroninę knygą "Personal Confidence & Motivation". 

O taip pat skaitykite:

1. 5 Ways To Revolutionise Your New Year Job Search & CV;

2. Creating your CV as a self marketing tool;

3. The Art of Interview Skills.

Skelbiamas konkursas "Prevencijos simbolis"

ISM ieško vizualinės komunikacijos specialisto

Filmo „Kaip sukurti knygą su Steidl“ peržiūra

Kviečiame į kino filmo „Kaip sukurti knygą su Steidl“ peržiūrą (režisieriai Gereon Wetzel, Jorg Adolph), 2010.

Tai filmas apie žmogų, kuris laiko juostomis keliauja greičiau nei lėktuvas.

Kviečiame į išskirtinio filmo peržiūrą apie talentingą asmenybę Gerhardą Steidlą, garsios leidyklos įkūrėją ir išskirtinio dizaino leidinių autorių. Filmo kūrėjai kartu su juo apsilanko garsiausių pasaulio fotografų studijose Niujorke, Londone, Paryžiuje, Kataro dykumoje, taip pat jo leidykloje Getingene, kurioje Steidlo spaudos įranga dirba ištisas 24 valandas trimis pamainomis, o pats leidėjas kruopščiai apžiūri kiekvieną išleidžiamą knygą.

Kino filmo peržiūra vyks gegužės 14 d. 13 val. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Spaudos teatro aud. (Saulėtekio al. 9, I-ieji rūmai).

Po filmo planuojamas aptarimas, kurį moderuos VU KF socialinio partnerio UAB „Papyrus Lietuva“ atstovė – Vilija Liutkevičienė.

Svarbu: filmas vokiečių kalba, specialiai šiam renginiui išverstas į lietuvių kalbą.

Partneriai: Goethe‘s institutas, „Knygų šalis“, „Papyrus Lietuva“.

Bibliotekos naujienos: Style guide, Lurzer's Archive, Burda ir Atelie

Ei, ilgai lauktas ir visų pasgestas Lurzer's Archive žurnalas vėl VDK bibliotekoje! Bibliotekoje ant didžiojo stalo taip pat rasite ir naujausius Style Guide, Burda, Atelie numerius. Gero skaitymo!

Lurzer's Archive

Style Guide

Atelie

Burda

Pažink ZINĄ

Kviečiame į Vilniaus dizaino kolegijos Grafinių komunikacijų katedros II kurso studentų rengiamą pažintinę interaktyvią parodą „30’ ZINŲ“, kuri vyks gegužės 7-10 dienomis „Keturi varžtai“ studijoje (Tauro g.18), Dizaino savaitės metu. 

Renginyje galėsite susipažinti su zinų kultūra, pamatyti studentų kurtus leidinius ir patys išmėginti savo jėgas jų kūrime. Renginio metu Viliniaus dizaino kolegijos absolventė Marija Matiušova pristatys savo taktilinę knygą „DIZAINO POJŪTIS“. Šis leidinys pelnė „Jaunojo dizainerio prizą 2014“.

„ 30’ ZINŲ“ RENGINIO PROGRAMA:

05/07 - 10d. NUO PENKTADIENIO IKI SEKMADIENIO

11.00 - 20.00 laisvai lankoma paroda.

05/07d. KETVIRTADIENIS

19.00 - 22.00 parodos atidarymas.

05/08d. PENKTADIENIS

19.00 knygos ,,Dizaino pojūtis'' pristatymas.

05/09d. ŠEŠTADIENIS

18.00 pažintinė paskaita apie zinų kūrybą.

13.00 - 19.00 kūrybinės dirbtuvės

Renginio organizatoriai :

Vilniaus dizaino kolegijos

Grafinių komunikacijos dizaino

II kurso I grupės studentai

Vytauto V. Stanionio fotografijų parodos „Nespalvoti atsigręžimai“ atidarymas

2015 m. gegužės 5 d. (antradienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje kviečiame į Vytauto V. Stanionio fotografijų parodos: „Nespalvoti atsigręžimai“ atidarymą

Gegužės 5 d., antradienį, 17.30 val. Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Vytauto V. Stanionio paroda „Nespalvoti atsigręžimai”. 

Vytautas V. Stanionis (g. 1949) pastaraisiais metais labiausiai žinomas dėl serijos „Nuotraukos dokumentams“, pelniusios ne vieną svarų tarptautinį apdovanojimą. Kurioje dirbdamas su savo tėvo archyvo medžiaga ir suteikdamas jai naujas interpretacijas bei vertybines reikšmes, atsigręžė į savo asmeninį stalčiuose ir lentynose sukaptą fotografinį paveldą. 

„Kadre nėra jokio siužeto, jokios vaidybos, jokių ypatingų detalių“ – sakėme apie ciklą „Nuotraukos dokumentams“, tačiau panašus teiginys tiktu ir parodai „Nespalvoti atsigręžimai“, fotokadrams išsaugojusiems mums sustingusį praeities laiką, ne tik situacijos dokumentą, bet talpias alegorijas ir metaforas. Pasak V. Stanionio reikėjo suprasti, „kad žinojimas gali būti bejėgis, atsitiktinumo galia milžiniška, reikėjo pasikliauti nenuspėjamais archyvo atsivėrimais, vienos juostelės, vieno fotografavimo tiesa bei visokių vidinių būsenų, nuojautų ir intuicijų iškrovomis”. Ir todėl iš atrinktų užfiksuotų momentų iškrito kadrai, kuriems tiktų įprastiniai apibūdinimai „profesinis matymas, lemiamas momentas, fotografinė sėkmė“. Taip iš archyvo nubyrėjo fotografijos kuriose vaizduojami „sovietinės armijos desantininkai žygiuojantys demonstracijoje, kiaulės skerstuvės kaime, poilsiautojai Palangos paplūdimyje, sportininkai miesto gatvėje“, kartu nusinešdami ir juose glūdintį egzotizmą ar siekį užsiimti sovietinio laiko egzorcizmu... Žiūrovus pasieks tik tas virpantis laikmečio bei jo kismo koncentratas, kurio neapibrėžtumas pažįstamas tiek išgyvenusiam tą laiką, tiek gyvenančiam šiandieninėse „tarp“ busenose.

Vytautas Stanionis – fotografas, knygų dailininkas bei sudarytojas, parodų kuratorius. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Atliko tėvo V.Stanionio fotografinio palikimo rekonstrukciją. Daugelio autorinių parodų, tarptautinių festivalių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis. 2014 m. V. Stanioniui skirta Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija, Aperture fundation specialus diplomas, 1996, 2004 m. – Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija. 2000 - kultūros ministerijos stipendija, 2003-2004; 2005, 2010, 2014 - individuali valstybės stipendija meno ir kultūros kūrėjams. Adresas internete: www.stanionis.net

Paroda veiks iki gegužės 23 d.

Prospekto fotografijos galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius.

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.

Tel: +370 5 2618338

Nauji leidiniai VDK bibliotekoje ir dėst. A. Maknytės recenzija apie vieną jų

Ku-ku!

nuo šiandien VDK bibliotekoje rasite porą naujų leidinių. Apie leidinį "Žmogus, kuris žinojo viską" (aut. T. Ramanauskas ir K. Sabolius), tikriausiai, jau teko girdėti, o gal ir skaityti. O štai "Fotografo akis: grafinis vadovas" (aut. M. Freeman) gali pasirodyti visai naujai.

Žmogus, kuris žinojo viską. T. Ramanauskas, K. Sabolius, 2014.

Fotografo akis: grafinis vadovas. M. Freeman, 2014.

Su pastaruoju leidiniu kviečiame susipažinti išsamiau ir dalinamės Vilniaus dizaino kolegijos Taikomosios fotografijos katedros dėstytojos Aurelijos Maknytės recenzija. 

_____________________________________________________________

 Knygos "Fotografo akis: grafinis vadovas" (aut. M. Freeman, Kitos Knygos, 2014) rezencija.

Kaip kolekcionuoti pasaulį

Kelioliką metų dėstydama fotografiją, neretai prisimenu pirmą fotografijos pamoką, kurią gavau pati, būdama maždaug dešimties metų amžiaus. Tuomet pirmą savo darytą fotografiją džiovinau, bėgiodama lauke, nes fotografijų spausdinimo paslapčių mokę tėtis ir brolis pasakė, kad taip fotografija greičiau išdžius. Neturėjau kantrybės laukti, kol visos daromos fotografijos pagaliau keliaus į džiovintuvą, taigi gerai pamenu, kaip bėgiojau ratais aplink daugiabutį su fotografija rankoje. Manau, mano pirmieji mokytojai smagiai pakikeno, pasiųsdami mane tokiam fotomaratonui. Tačiau suprantama - visiška tiesa yra tai, kad fotografija tikrai išdžiūna greičiau, jeigu ją tiesiog judini. Taigi, pamoka buvo visiškai teisinga. Pamenu, knygelių apie fotografiją tuomet neturėjome, nors žinau, kad tuo metu cirkuliavo kelios verstos iš rusų kalbos. Buvo prieinamos rusiškos knygos, o iki interneto dar reikėjo palaukti ilgus metus. P. Karpavičius, 1980 metais išleidęs „Fotografijos vadovą", ilgam užpildė mokomųjų knygų leidybos spragą. Ši knyga iš tiesų tapo leidiniu, kurį iki šiol naudoja ne vienas analoginės fotografijos fanas. Kas toliau? Toliau - tyla, kurią iš dalies bandė užpildyti periodinė spauda apie fotografiją, bandžiusi dalinti  kasmėnesinius ar ketvirtinius patarimus apie tai, kaip kažką fotografuoti. O tada, be abejo – interneto mokykla, kur patarimų, kaip fotografuoti, ko gero, galima rasti ne mažiau, nei pačių fotografų.

Prieš imdamasi komentuoti naują M. Friemano knygą, nusprendžiau padaryti apžvalgą į lietuvių kalbą verstų leidinių, kuriais leidyklos paskutiniu metu tikrai palepino fotografuojančius, o ypač - planuojančius fotografuoti. Be abejo, čia vieną pirmųjų vietų tektų atiduoti Scott Kelby daugiatomiui „Skaitmeninė fotografija". Ant pirmojo iš keturių šio leidinio tomelių puikuojasi fotoaparatas, kuris nėra nei Nikon, nei Canon, nei netgi ne Sony. Tai fotoaparatas „Secrets". Daug žadanti detalė... Apžvelgusi šių knygų turinius, suprantu, kad ši paslaptis ant viršelio puikuojasi ne veltui. S. Kelby tarsi koks detektyvas konstruoja paslaptis ir siūlo jų įminimo būdus. Štai keli intriguojantys skyrių pavadinimai – „Išsiaiškinkite, kokios srities fotografas esate".  „Jei praleisite šį skyrių, galite išmesti savo fotoaparatą", “Kaip parsivežti nuotraukų, kurios priverstų draugus gailėtis, kad jie ten nebuvo", „Jei jūsų fotografijos neryškios, visa kita nesvarbu". S. Kelby atskleidžia paslaptis ir dalijasi naudingais patarimais, kurie tenkina bandantį perprasti techninę fotografavimo pusę, pradedantį ar tiesiog smalsų fotografą.  

Kai 2007 metais pasirodė M. Friemano „Fotografo akis", pasidžiaugiau, kad pagaliau atsirado knyga lietuvių kalba, kuri aiškiai, argumentuotai kalba apie kompozicijos svarbą fotografijoje. Tuomet pajuokavau: „kada pagaliau atsiras knyga apie fotografo galvą?". Ir štai - prašom, 2010 metai - lietuviška to paties autoriaus knyga „Fotografo mintis". Ir nors čia nerasime patarimų, kaip mąstyti, visgi autorius skatina pradedantį fotografą galvoti ne tik apie tai, kaip fotografuoti, bet ir apie tai, ką norima pasakyti vaizdu. Akylesni M. Friemano skaitytojai išsyk pastebėjo, kad ir antroje knygoje dominuoja pasakojimas apie kompozicijos dėliojimo principus, tačiau toks M. Friemano dėstymo stilius - iškoduoti fotografiją kaip paveikslą, išrinkti ją kaip kokį konstruktorių - kad suprastum, kaip ją galima sukonstruoti, kokie dėsniai veikia šiame vizualiame žaidime.

Ir štai 2015 metai nustebina dar viena M. Friemano knyga. Ji ir vėl apie akį (na taip, tai tarsi antra fotografo akis...) „Fotografo akis: grafinis vadovas". Eilutė po pavadinimu siūlo „išsyk perprasti kompozicijos bei dizaino paslaptis ir kurti geresnes nuotraukas". Žvelgiant į knygos turinį, galima daryti išvadą, kad M. Friemanas pabando apibendrinti tai, ką jau yra pasakojęs kitose savo knygose. Iš tiesų - kažką papildo, svarbesnius kompozicijos elementus aptaria, iliustruodamas juos įtaigiais pavyzdžiais, kurie vėl skatina atidžiai stebėti aplinką. Autorius primena, kad jo suvokiamą fotografijos pasaulį laiko trys drambliai - pamatiniai būtini gebėjimai - techniniai, vaizdiniai ir koncepciniai. Trečioje knygoje autorius daugiausia dėmesio skiria vaizdiniams gebėjimams, visgi primindamas, kad jie neatsiejami nuo techninių. Todėl lygiagrečiai aptaria ir juos (daugiausia dėmesio skirdamas optikai). Daug dėmesio skiria kadro ribų nustatymui, formatui ir įvairiems objektų išdėstymo kadre dėsningumams. Rakurso pasirinkimo klausimai, judesys, spalva, kompozicinių elementų derinimas, siekiant maksimalaus vaizdo įtaigumo – visa tai rasite šioje knygoje. Na, o koncepcinės idėjos čia susilaukia mažiausiai dėmesio - apie tai, be abejo, daugiausiai buvo rašoma „Fotografo minties" puslapiuose.

Akivaizdu, M. Friemanas - tikras kompozicijos konstravimo meistras. Jis tiesiog žvelgia į pasaulį per objektyvą. Pasaulio matymas per objektyvą mums siūlo kolekcionuoti pasaulį. Neveltui M. Friemanas vienoje savo knygų cituoja šią, S. Sontag išsakytą, mintį. Kuklūs jo bandymai kalbėti apie koncepciją, idėją fotografijoje tepaskatina mus pagalvoti apie tai, kad ko gero, nerasime jokio vadovėlio, kuris taip paprastai išmokys sugalvoti originalią idėją, kalbančią fotografiniais vaizdais. Nes tai jau ir fotografo nevadovėlinių patirčių klausimas. S. Kelby vieną savo knygos paskutinių skyrių yra pavadinęs „Liaukitės skaityti knygas apie fotografiją“... Bet ima ir vėl apie ją rašo. Ko gero, sustoti sunku, nes tokių knygų poreikis akivaizdus. Sprendžiant iš Friemano rengiamų seminarų populiarumo, jo knygų tiražų ir vertimų gausos, tai irgi dar ne pabaiga.

Rašydama knygos apžvalgą, padariau nedidelę apklausą – klausiau draugų, kolegų, studentų – kokios knygos jiems, kaip fotografams, padarė įtaką, buvo svarbios (dėkoju visiems, atsakiusiems į klausimą). Be abejo, nuo P. Karpavičiaus iki S. Kelby ir M. Friemano, S. Sontag – tokie atsakymai nestebino. Tačiau kai kam didžiausią įtaką fotografinės regos tobulėjimui padarė ir grožinė literatūra, ir kitokie leidiniai, nieko nesakantys apie kompozicijos subtilumus. Prisimindama G. Skudžinsko paskutinę puikią parodą „Titanike“, norėčiau pasidalinti jo patirtimi. Pasirodo, Gyčiui, kaip fotografui, didžiausią įtaką padarė  Foucault M. „Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas”. Parodoje galima buvo pamatyti bent du šios knygos paskatintus atsirasti darbus.

Taigi, skaitykime knygas, ir tepadeda jos kolekcionuoti tokį pasaulį, kuris džiugins ne tik akį, bet ir protą.  

Recenzijos autorė Aurelija Maknytė, 2015.

Vizualinių komunikacijų studija VKS ieško praktikanto

Algimanto Žižiūno fotografijų paroda

2015 m. balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. maloniai kviečiame į sausio mėnesį 75–ąjį gimtadienį atšventusio Algimanto Žižiūno fotografijų parodos atidarymą „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius). 

Paroda pradedama eksponuoti nuo balandžio 8 dienos.

Algimantas Žižiūnas turi vieną gausiausių fotografijos portretų kolekcijų. Daugelį metų jis fotografavo žinomus kultūros žmones iš Lietuvos ir užsienio. Beveik visos fotografijos yra pasirašytos pačių portretuojamųjų. Tai netradicinė, įmantri, savita ir autentiška kolekcija, susidedanti iš meninio portreto ir portretuojamojo parašo, bei to momento impresijos, polėkio dokumentacijos. 

Šios fotografijos – tai savotiška kultūros istorijos bei fotografijos meno samplaika. Autorius niekad nesivaikė vienadienių žvaigždžių, tačiau jo kolekcijoje sutinkame platų spektrą veikėjų nuo kultūros iki politikos ir visuomenės veikėjų. Fotografinė serija nėra daug ar dažnai rodyta. Jos mastas, įvairovė bei nuoseklumas kelia smalsumą. Taip pat ji gali būti vertinama kaip savotiškas besikeičiančių santvarkų dokumentas, rodantis susidomėjimo Lietuva, jos kultūra bei kalba lygį. 

Fotografijų seriją autorius pradėjo kurti 1977 m.

2009 m. autorius kolekciją padovanojo Lietuvos centriniam archyvui, kai pablogėjo sveikata ir jo kūrybinėse dirbtuvėse įvyko kanalizacijos avarija. 

Ši paroda yra organizuota bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu archyvu ir autoriaus šeima. 

Projektas iš dalies finasuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

© Algimantas Žižiūnas

© Algimantas Žižiūnas

© Algimantas Žižiūnas

Algimantas Žižiūnas

Fotomenininkas ALGIMANTAS ŽIŽIŪNAS gimė 1940 m. sausio 10 d. Kaune. 1963 m. baigė Kauno maisto pramonės technikumą, o 1965 m. įstojęs į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką, pradėjo dirbti Anykščių rajono laikraščio redakcijoje. 1970 m. persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo įvairiose redakcijose ir leidyklose. Netrukus buvo priimtas į įsikūrusią Fotomenininkų, o vėliau ir į Žurnalistų sąjungą. 

Iki 2007 m. aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje, taip pat kaip fotomeno kūrėjas. 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. 2014 m. Algimantui Žižiūnui suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nario vardas. 

Algimanto Žižiūno fotografijų paroda Prospekto fotografijos galerijoje veiks iki gegužės 2 dienos. 

Prospekto fotografijos galerija, 

Gedimino pr. 43, Vilnius.

Darbo laikas: 

II–V 12–18 val., 

VI 12–16 val. 

Tel: +370 5 2618338

Knygos apie religijų įvairovę Lietuvoje pristatymas

Balandžio 7 d., antradienį, 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjunga kviečia į knygos Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventė pristatymą. Renginyje dalyvaus knygos autorės Milda Ališauskienė, Eglė Aleknaitė, Aušra Pažėraitė ir Monika Požerskytė. Pristatymas vyks „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius).

Kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas nesitapatina su vyraujančia Lietuvos religija – Katalikų bažnyčia. 2007 m. sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojams trūksta informacijos apie mūsų šalyje veikiančias religines bendruomenes, retas bendravo su jų nariais asmeniškai, o jas vertinant dažnai vadovaujamasi stereotipais.

2013 m. susibūrusi religijotyrininkų komanda kartu su profesionalia fotografe Monika Požerskyte nutarė religinei įvairovei Lietuvoje pažinti pasitelkti ne tik mokslines, bet ir menines priemones. 2013-2014 m. vykusį kultūrinės plėtros projektą „Religinės įvairovės pažinimas Lietuvoje: alternatyvaus religingumo formos“ rėmė Lietuvos mokslo taryba (sut. Nr. MIP097/2013). Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Senovės baltų tikėjimo bendruomenė „Romuva“, Krišnos Sąmonės organizacija ir kitos religinės bendruomenės projekto komandai leido dalyvauti įvairiuose bendruomenių gyvenimo įvykiuose ir šventėse ar net sutiko tyrėjus priimti į savo namus. Mokslo populiarinimo leidinyje „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ pristatomi šio tyrimo rezultatai.

Knygoje publikuojami projekte dalyvavusių religijotyrininkių straipsniai ir fotografės pasakojimai apie įvairias Lietuvos religines bendruomenes ir jų narių gyvenimą. Žiūrint nuotraukas autorės kviečia atkreipti dėmesį į tai, kas Jums atpažįstama, ieškoti to, kas Jums bendra su pristatomais portretais ir vaizdais. Būtent mūsų ir kitaip tikinčių žmonių bendrumų, o ne skirtumų paieška bei atpažinimas gali prisidėti prie atviresnės Lietuvos visuomenės kūrimo ir leisti giliau pažinti jos įvairialypę kultūrą.