Kviečiame visus Vaidybos studijų studentus atsikvėpti nuo paskaitų ir praplėsti akiratį apsilankius šokio spektaklyje ,,Aritmijos".
DATA: 2016m. Rugsėjo 12d. Pradžia 19.00val.
KAINA: 8-10 eur
 |
| Šokio spektaklis ,,Aritmijos" |
Šokio spektaklis „Aritmijos“ tęsia ankstesniuose V.Jankausko šokio teatro pastatymuose pradėtą socialinių santykių, gyvenimo sociume temą. Viena vertus, individo gyvenimas visuomenėje yra nuolatinis bandymas išsilaisvinti iš visuomenės primestų reikalavimų ir apribojimų. Kita vertus, norėdamas realizuoti savo poreikį mylėti ir būti mylimam, jis turi mokytis nusižeminti, atjausti, įsipareigoti ir tarnauti. Išgryninta šokio estetika pasižyminčiame šiuolaikinio šokio spektaklyje mėginama apčiuopti šiuos prieštaringus žmogaus judesius visuomenėje. „Tai ne vieno spektaklio tema ir man asmeniškai ji labai svarbi, įdomi: žmogaus asmeninės laisvės ir įsipareigojimų, nusižeminimo, tarnystės kitam žmogui santykis. Laisvę suprantame kaip vertybę, bet ji kartais sąlygoja ir susvetimėjimą, visišką išsilaisvinimą nuo kito žmogaus. Tarsi trokštame artimesnio ryšio, bet labai bijome apriboti savo laisvę“, – teigė choreografas V.Jankauskas.
V.Jankausko šokio trupė įkurta 1997 metais, o 2004-aisiais jai suteiktas profesionalaus šokio teatro statusas. Per 18 metų šis teatras įsitvirtino kaip savitas Lietuvos šiuolaikinio šokio fenomenas, nuosekliai judantis savo keliu. Choreografo ir jo trupės kūrybinę brandą vainikavo du „Auksiniai scenos kryžiai“: šokio spektaklis „Nuskendęs slėnis“ pelnė apdovanojimus už geriausią 2003–2004 metų choreografiją ir muziką, antrąjį aukščiausią teatralų apdovanojimą V.Jankauskas gavo kaip geriausias choreografas už spektaklį „Budėjimai“ (2008–2009 m.). Spektaklis „Aritmijos“ 2014 metais taip pat buvo nominuotas „Auksiniams scenos kryžiams“.
Iš recenzijos:
V. Jankausko „Aritmijas" įvardinčiau kaip poetizuotą egzistencinių tiesų konstatavimą sociume. Taip, kaip žmogus, ateidamas į šį pasaulį, ateina ir į tam tikrą visuomenę, taip ir žiūrovai nuo pat pirmųjų spektaklio minučių yra įtraukiami į spektaklio socialinę aplinką. [...] Choreografas apeliuoja į tai, kad pusiausvyra egzistuoja ne tik gamtoje, bet ir individo gyvenime, o tą supratę turime nuolat ieškoti pusiausvyros tarp vidinio ir visuomeninio „aš". Kitu atveju gali ateiti išties nelaukta (gyvenimo) pabaiga.
Šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė, Dance.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą