Tiek dėstytojai, tiek bibliotekų darbuotojai, jums dažniausiai nepataria naudoti Vikipedijos, kaip informacijos šaltinio. Visi sutinka, kad šioje internetinėje enciklopedijoje pateikta informacija nėra patikima, tad naudodami ją savo rašto darbuose - smarkiai rizikuojate.
Su tuo sutinkame ir mes, tačiau šiandien išskirsime keletą atviros internetinės enciklopedijos privalumų, kurie jums padės suprasti kaip atsakingai ir kritiškai vertinti atviras internetines enciklopedijas, jose pateiktą informaciją ir kokiais tikslais Vikipediją galite naudoti.
Internetinę enciklopediją Vikipedija gali redaguoti ir pildyti kiekvienas. Nors kai kurie užsienio universitetai šį informacijos šaltinį uždraudė, kiti - ignoravo, Vikipedijos lankomumas kasdien auga. Tiesa yra paprasta, visi žinome, kad joje informacija nepatikima ir paviršutiniška, bet naudojame. Visgi Vikipediją galima naudoti efektyviai kaip paprastą ir patogų paieškos įrankį.
Tad aptarkime, kada galima naudoti Vikipediją:
1. Temos suvokimui
Dažnai susiduriame su tokiomis situacijomis, kuomet reikia parengti rašto darbą ar pristatymą, gauname/išsirenkame temą, o ji pasirodo plati ir abstrakti. Vikipedija yra puikus informacijos šaltinis tokiose situacijose. Joje pateikiama abstrakti informacija, padėsianti jums suprasti temą, susijusius aspektus. Vikipedijoje rašoma paprasta, lengvai suprantama kalba, tad perprasti dalyko esmę turėtų būti gana paprasta.
2. Išskiriant temos raktažodžius (esminius žodžius)
Jei ir nesusidūrėte su temos suvokimo problema, Vikipedija gali būti naudinga išskiriant esminius temos raktažodžius, ieškant susijusių terminų ir frazių. Tradiciniai tezaurai (susijusių žodžių žodynai) gali būti taip pat naudingi, bet nebūtinai tinkami jūsų rašoma tema. Raktažodžiai jums padės atlikti tolimesnę informacijos paiešką duomenų bazėse ir internete. Vikipedia gali pagelbėti ir atliekant proto žemėlapių (mind-mapping) ir proto štrumo (brain storm) užduotis.
3. Informacijos šaltinių paieškai
Vikipedijoje kiekvieno teksto pabaigoje yra pateikiamas pirminių šaltinių sąrašas, kuriuo buvo remiamasi rašant Vikipedijoje. Šie atvejai parodo ne tik bibliografinių aprašų (naudotų informacijos šaltinių) sąrašo svarbą, bet ir suteikia jums vertingos informacijos. Dažniausiai Vikipedijoje pateikiamos nuorodos į pirminius šaltinius, prieinamus internetu, tačiau kartais pateikiama ir nuorodų į spausdintas knygas, straipsnius ar žurnalus, kurie nėra prieinami internetu. Daugelį suskaitmenintų straipsnių galima rasti įvairiose bibliotekų prenumeruojamose duomenų bazėse, archyvuose. Vienas iš Vikipedijos reikalavimų yra pateikti patikimus, realius, prieinamus informacijos šaltinius. Neatitikus tokio reikalavimo straipsnis yra pašalinamas. Tad drąsiai pasinaudokite Vikipedijoje pateikiamais nautotų šaltinių sąrašais.
VDK bibliotekininkių patarimas: naudokite ir anglišką Wikipedia, nes joje yra pateikiama išsamesnė informacija bei daugiau nuorodų į pirminius informacijos šaltinius.
Parengta pagal:
© 2014 Cate Calhoun "Using Wikipedia in information literacy instruction: Tips for developing research skills". Prieiga per internetą: http://crln.acrl.org/content/75/1/32.full
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą